Aktualijos

Gerbiamieji Seimo nariai,

sveikinu visus su Kovo 11-ąja – mūsų Nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių diena ir linkiu visiems susitelkti ir dirbti valstybei ir jos žmonėms svarbius darbus.

Lietuva su kiekvienais nepriklausomybės metais tampa vyresnė už mūsų prieškario valstybę. Džiaugdamiesi galimybe gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepamirškime klausyti pasaulio pulso. Geopolitikos dinamika įpareigoja mus stiprinti savo valstybės saugumą ir ekonominėmis pertvarkomis, kad Lietuva būtų konkurencinga, ekonomiškai stipri visuomenės lūkesčius tenkinanti šalis.

Todėl, prieš supažindindamas jus su Vyriausybės Seimui teikiamu įstatymų projektų paketu, noriu atkreipti dėmesį į Seime nuo praėjusios pavasario sesijos įstrigusius labai svarbius darbus. Deja, kaip ir rudens sesijoje, šiandien savo kalbą turiu pradėti nuo socialinio modelio. Verslininkai, ekonomistai, mokslininkai ir dauguma politikų vienu balsu kalba, kad lankstesni darbo santykiai kaip deguonis būtini Lietuvos ekonomikos gyvybingumui. Tam pritaria ir gerai apmokamą darbą Lietuvoje norintys gauti specialistai, ypač jaunimas. Manau, atsitiko precedento neturintis įvykis – parlamentinėms partijoms atstovaujančios jaunimo organizacijos pasirašė kreipimąsi, ragindamos priimti Vyriausybės teiktą socialinį modelį.

Strateginio projekto svarstymas iš pradžių strigo ne visuomet vaisinguose debatuose, revizuojant tai, kas jau buvo sutarta Trišalėje taryboje. Gerbiamieji Seimo nariai, tikiuosi, atsižvelgsite į investuotojų ir ekspertų nuogąstavimus, kad dėl nesisteminių pakeitimų gali būti nutolta nuo darbo santykių reformos idėjos – lankstumo ir saugumo integralumo pusiausvyros. Kartu dėkoju Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei už suaktyvintus svarstymo darbus ir laukiu greito teikimo plenariniams posėdžiams.

Mūsų visų tikslas – sukurti bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir darnią sistemą, kuri padidintų asmenų užimtumą, pagerintų darbo santykius ir skatintų investicijas. Didesnis darbo santykių lankstumas yra suderintas su darbuotojų saugumu, įtvirtinama skaidri užimtumo sistema ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą. Kurdami naują aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį, patobulinome valstybinio socialinio draudimo sistemos reguliavimą ir siūlome pertvarkyti socialinio draudimo pensijų sistemą, kad ji būtų aiškesnė ir skaidresnė.

Seime užregistruoti 33 projektai, susiję su socialiniu modeliu. Kviečiu Seimo narius sutelkti visą dėmesį ir šį darbą laikyti pirmaeiliu. Jūsų galioje – labai svarbus ekonomikos augimo ir žmonių gerovės svertas. Būkime atsakingi politikai, nesiekiantys tik trumpalaikių rinkiminių tikslų. Negalime stabdyti projekto, kuris dešimtmečiams užtikrins Lietuvai ekonominio augimo perspektyvą.

Siekdami stabilaus ekonomikos augimo, nuosekliai įgyvendiname pasiūlymus, kaip gerinti verslo aplinką pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ rezultatus. Pastarojo tyrimo duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge iš 24 vietos pakilo į 20. Dabar žengiame naują žingsnį, skatinantį verslą įveikti sunkumus – siūlome leisti kreditoriams inicijuoti bankrutuojančių įmonių restruktūrizavimą ir sudaryti galimybę įmonei išsaugoti veiklą. Pasirengus restruktūrizavimo procesui, būtų nutraukta bankroto byla, taip pat įtvirtintos nuostatos, skatinančias įmonės ar jos dalies pardavimą.

Sudarykime kuo palankesnes sąlygas pritraukti į Lietuvą „protus“, aukštos kvalifikacijos specialistus ir verslo atstovus. Būtina pakeisti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ – nustatyti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, kurie ketina užsiimti inovatyviu verslu, įmonių vadovams bei trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistams. Taip pat galėtų lengviau įsidarbinti tie užsieniečiai, kurie, baigę studijas Lietuvoje ir įgiję profesinę kvalifikaciją, norėtų čia likti gyventi ir dirbti.

Noriu priminti, kad Seimo plenarinės sesijos taip ir nepasiekė Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija, reglamentuojanti mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą. Mūsų tikslas – garantuoti mokslo ir studijų kokybę, rengti rinkai ir valstybės ekonomikos ateičiai reikalingus specialistus.

Iš rudens į pavasario sesiją perėjo ir ilgai rengtas bei diskutuotas Valstybės tarnybos pertvarkos įstatymo projektas. Šios reformos prioritetas – paprastesnis valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, kuriam reikėtų mažiau administracinių kaštų. Siekiame įtvirtinti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatyti aiškią darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemą. Kiekvienai pareigybių grupei būtų nustatyti bendrieji kompetencijų lygių reikalavimai.

Mobilumo, tai yra karjeros, valstybės tarnyboje pagrindu taptų nebe pareigybių kategorijos, kurių siūlome atsisakyti, bet pareigybės grupė, pavyzdžiui, vyriausiojo specialisto, skyriaus vedėjo, įstaigos vadovo ir kita. Siūlome atsisakyti ir priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų intervalą. Esmė – gebėjimais ir reikalavimų atitiktimi pagrįsta karjera, aiškesnė darbo užmokesčio sistema. Tikimės, kad tai padės pritraukti ir išlaikyti valstybės tarnyboje gabius jaunus žmones.

Viena Vyriausybės programos nuostatų – skatinti gyventojus investuoti į ekonomiką privačias santaupas. Smulkiajam ir vidutiniam verslui vis aktualesnė tampa alternatyvių skolinimosi šaltinių paieška. Po ekonominės krizės bankai, stiprindami kapitalo bazę, neskuba plačiau praverti paskolų portfelių ir apskritai pasižymi konservatyvumu. Vienu iš tokių finansavimo šaltinių galėtų būti plačiau naudojamos įmonių obligacijos.

Tikintis paskatinti obligacijų emisijų augimą, svarbu užtikrinti jų savininkų interesų apsaugą. Ypač jeigu tokių obligacijų galėtų įsigyti gyventojai – neprofesionalūs investuotojai, kuriems dėl žinių ir patirties stokos būtų sudėtinga patiems ginti savo teises. Patobulintas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas reglamentuoja šių jų interesų gynimo mechanizmą ir sudaro teisines sąlygas gausinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinius. Taip pat būtų sudaryta galimybė uždarosioms akcinėms bendrovėms obligacijas siūlyti viešai, taip išplečiant šių bendrovių galimybes savo plėtrai pritraukti reikalingų lėšų.

Praėjusiais metais Lietuva sulaukė didžiausio iki šiol užsienio investicijų srauto. Planuojamų sukurti darbo vietų skaičius išaugo net 50 procentų. Rekordiškai daug buvo investuota į materialųjį turtą – šios investicijos sudarė 5,7 milijardo eurų ir, palyginti su 2014 metais, išaugo 10 procentų.

Tačiau, esant tokiai verslo dinamikai, aiškiai matome, kiek laiko tebegaištama poveikio aplinkai nustatymo procesams, dokumentų išdavimo procedūroms. Norime įteisinti principą – mažiau biurokratijos, daugiau aiškumo ir atsakomybės. Siūlome atskirti du dalykus – atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. Taip sutrumpėtų pats vertinimo procesas ir būtų supaprastintos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros.

Jautrus klausimas – įvairios veiklos sąlygų reglamentavimas saugomose teritorijose, kurių Lietuvoje kartu su nacionaliniais ir regioniniais parkais yra daugiau kaip 400. Veiklą vykdantiems asmenims ir priežiūrą atliekantiems pareigūnams turi būti vienodai aišku, kaip laikytis nustatytos tvarkos, kad neliktų vietos interpretacijoms. Turiu galvoje visuomenės teises ir pareigas, naudojantis vandens telkinių pakrantėmis, atkuriant buvusias sodybas ar statant naujas. Numatoma vietos bendruomenes įtraukti į sprendimų, susijusių su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu, priėmimą.

Nuosekliai mažindami administracinę naštą ūkio subjektams, peržiūrime vis naujas sritis. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje supaprastinsime visuomenės sveikatos priežiūros licencijų išdavimo tvarką, siūlome patobulinti ir odontologinės veiklos sąlygas – nustatyti aiškius, nediskriminacinius reikalavimus. Teikiami teisės aktai apima plačią sritį, pradedant  visuomenės sveikata ir baigiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga bei asmens ir turto sauga.

Šiai Seimo sesijai teikiame didelį paketą įstatymų, kurie užtikrins skaidrų, atvirą ir veiksmingą viešąjį ir turto valdymą.

Vienas iš siekių – sudaryti teisines sąlygas Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtros koncesijai, kuri garantuotų vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos oro uostų investicijų ir veiklos finansavimą. Tai – valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas. Noriu priminti, kad pasiteisino Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas į vieną Lietuvos oro uostą. Šiuolaikinė vadyba užtikrino keleivių pervežimo skaičiaus augimą net 10 procentų. Prognozuojame, kad šiemet Vilniaus oro uostas pasieks maksimalią keleivių pervežimo galią. Vien tik viešojoje erdvėje pradėjus svarstyti Lietuvos oro uosto koncesijos klausimą, sulaukta didžiausių pasaulio oro uostų operatorių dėmesio.

Stambindami valstybės valdomas įmones, šį modelį taikysime ir susisiekimo sričiai. Teikiame įstatymus, kurie įteisintų transporto kontroliuojančiosios bendrovės (holdingo) sukūrimą. Šį bendrovė apjungs tokias dideles įmones, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, oro uostai, Klaipėdos jūrų uostas bei kitos. Įsteigus tokią bendrovę ir perdavus jai valdyti akcijas, valdymas taptų efektyvesnis, būtų stiprinamas ekonominis įmonių savarankiškumas.  Beveik prieš trejus metus pradėję energetikos įmonių valdymo pertvarką, šiandien matome puikius rezultatus. Įmonių grupės vertė išaugo 1,5 karto, o veiklos sąnaudos sumažėjo apie 20 procentų.

Šiemet rengiamės teismų reformai, kuri sukurtų teisines ir organizacines prielaidas veiksmingiau įgyvendinti teisingumą, didinti teisingumo efektyvumą, operatyviau nagrinėti bylas, suvienodinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį. Ši pertvarka leis teismų administravimą sutelkti stambesniuose struktūriniuose vienetuose ir racionaliau panaudoti finansinius ir materialinius išteklius, sudarys sąlygas teisėjų specializacijai. Žmonės galės dokumentus pateikti bet kuriuose apylinkės teismo rūmuose ir pasirinkti bylų nagrinėjimo vietą. Teismų pertvarka yra sisteminės reformos sudėtinė dalis. Siekdami sklandesnio teismų, policijos ir prokuratūros bendradarbiavimo, privalome derinti visų institucijų veiklą.

Sveikatos apsaugos srityje tęsiame pradėtas pertvarkas, kurios derinamos su Europos Sąjungos investicijomis, skirtomis paslaugų kokybei gerinti, ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Šioje Seimo sesijoje siūlome pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir užbaigti ne vienos Vyriausybės, dar 2003 metais pradėtą ligoninių tinklo optimizavimo procesą. Reikia pertvarkyti ligonines, kuriose lovų naudojimo rodiklis santykinai labai žemas – mažiau kaip 250 dienų per metus. Siūlomi keli optimizavimo variantai – prijungti prie apskrities ligoninių ar sujungti su kitose savivaldybėse veikiančiomis ligoninėmis. Tai nereiškia, kad būtinoji medicininė pagalba nutols nuo žmonių. Mūsų visuomenė senėja, todėl numatome investuoti daugiau lėšų, kad būtų plėtojamas kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas senyvo amžiaus žmonėms.

Šia proga priminsiu, kad, palaipsniui didindami, nuo šių metų pradžios jau visiškai grąžinome Privalomojo sveikatos draudimo fondo įkainius, kurie gydymo įstaigoms buvo sumažinti 2009 metais. Tai sustiprins jų finansinę padėtį ir leis didesnę lėšų dalį skirti medikų darbo užmokesčiui kelti.

Įgyvendindami vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją, formuosime valstybės finansuojamą profesionalių fizinių globėjų sistemą ir tobulinsime vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei veiklą. Seimui pateiktas naują globos tvarką nustatantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Kita svarbi pertvarka socialinėje srityje – bus sudarytos palankesnės galimybės nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę paramą. Tokios socialinės paramos mastą ir adekvatumą nustato parengtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas.

Tobulindami neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, kuriame palankesnę teisinę aplinką aktyviau veikti neįgaliųjų organizacijoms – dalyvauti stebėsenos ir kontrolės mechanizmuose, kuriuos nustato parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektas.

Daug diskusijų buvo dėl Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo. Atsižvelgus į įvairius vertinimus, parengtas teisinis pagrindas ir techninės galimybės naujai balsavimo formai. Taip pat bus įteisintas balsavimas iš anksto, naudojantis elektroninio balsavimo terminalu. Tikimės, kad tai paskatins rinkėjų aktyvumą ir pilietinį atsakingumą, renkant valdžios atstovus.

Gerbiamieji, mūsų nacionalinį saugumą garantuoja daugelis veiksnių, pradedant krašto gynyba, ekonomika, energetika ir baigiant visuomenės gerove. Seimui teikiame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo naują redakciją, kad valstybės saugumui užtikrinti svarbūs objektai – įmonės, įrenginiai ir ūkio sektoriai būtų apsaugoti nuo rizikos veiksnių. Europos Sąjungos ir užsienio šalių investuotojams, siekiantiems įsigyti tokių objektų, būtų nustatomi tam tikri reikalavimai. Įstatymu būtų įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į šių įmonių veiklos ypatumus, gali patvirtinti prekių, paslaugų ar darbų pirkimo objektų sąrašą, kurių viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantys juridiniai ar fiziniai asmenys.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo naujose nuostatose kalbama apie prievolę oro vežėjams iš anksto pateikti duomenis apie keleivių iš ne Europos Sąjungos šalių užsakytus skrydžių bilietus. Tokios prevencinės kontrolės reikia didėjant pabėgėlių srautams ir išaugus terorizmo grėsmei Europoje, kad apsisaugotume nuo nepageidaujamų asmenų patekimo į Lietuvą.

Energetikos srityje tęsime pradėtą pertvarką. Strateginė kryptis – energetikos plėtra, paremta vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai bus mūsų pamatas, siekiant ilgalaikių ES ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų, ir padidins mūsų energetinį saugumą. Šiemet bus pradėtos 2013 metais suplanuotos biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinių elektrinių statybos Vilniuje ir Kaune.

Vyriausybė inicijuoja kitą ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Šio prioriteto rezultatais galėsime džiaugtis po 2020 metų. Tačiau jau dabar būtini ryžtingi žingsniai, atliekant vėjo jėgainių plėtrai būtinus tyrimus ir parengiamuosius darbus. Tam prielaidas sudaro parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas.

Mūsų visuomenės saugumui didelę žalą daro ir besaikis alkoholio vartojimas, beveik nevaržomas jo prieinamumas. Alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys kelia grėsmę šeimoms ir bendruomenėms. Kriminalinėse suvestinėse kasdien rasime daugybę nusikaltimų, kuriuos įvykdė apsvaigę asmenys. Teikiami Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, pirmiausia riboja svaigalų prieinamumą. Tačiau griežtindami pardavimų tvarką, dar daugiau dėmesio turime skirti vaikų sveikos gyvensenos ugdymui, jaunimo švietimo programoms, socialinei reklamai. Tik šių priemonių derinys padės mažinti bendrą alkoholio suvartojimą ir daromą žalą žmonių sveikatai.

Pastaraisiais metais nuosekliai didindami finansavimą krašto apsaugai, atkuriame sumažintus pajėgumus, atnaujiname ginkluotę ir sparčiai artėjame prie įsipareigojimo, kurio neįvykdėme – gynybos reikmėms skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Siūlome Seimui iš naujo išdėstyti krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus ir įtvirtinti nuostatą, kad iki 2020 metų gynybos finansavimas turi pasiekti BVP 2 procentų ribą. Čia noriu pažymėti, kad šiemet antroje vietoje pagal finansavimo didinimą yra švietimas.

Gerbiamieji,
pavasario sesijai teikiame rekordiškai didelį tesės aktų pluoštą – apie puspenkto šimto projektų. Ir čia paminėjau tik menką jų dalį. Kai kurie iš projektų jau yra nuėję ilgą diskusijų kelią. Kaip ir žadėjome, naktinių reformų mūsų Vyriausybė nesiėmė. Reikia jūsų politinės valios kuo greičiau priimti plačiai aptartą naują socialinį modelį, labai reikalingą naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją bei kitus teisės aktų projektus, kurie leistų pradėti būtinas pertvarkas švietimo, sveikatos apsaugos, socialinėje ar kitose srityse.

Nors rinkimų kovos jau prasidėjo, kviečiu šiuose Seimo rūmuose palaikyti darbingą ir dalykišką atmosferą.