Aktualijos

52Šiuo metu Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Pradėti stojimo procesą šalis pakviesta 2015 metų birželį, o organizacijos Lietuva nare norėtų tapti ne vėliau kaip 2018 metais. Šis elitinis klubas dabar vienija 34 šalis. Dėl itin griežtų reikalavimų EBPO narėmis gali tapti tik itin ekonomiškai stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės, todėl Lietuvai tokia narystė būtų itin svarbi. EBPO parengė ataskaitą, kurioje įvertino Lietuvos ekonomikos padėtį ir pateikė savo rekomendacijas.

Pasak ataskaitos, Lietuvos fiskalinė politika turi būti koreguojama, kad atitiktų su senėjančia visuomene ir galimais makroekonominiais sukrėtimais susijusius fiskalinius iššūkius, o esama mokestinė sistema nepakankamai skatina augimą.

Organizacijos teigimu, žemas energetinis efektyvumas didina Lietuvos pažeidžiamumą pasauliniams energijos kainos sukrėtimams ir kelia grėsmę, kad nebus pasiekti klimato kaitos tikslai.

Siekiant spręsti šias problemas, EBPO Lietuvai siūlo tęsti kovą su mokesčių vengimu ir gerinti biudžeto išlaidų efektyvumą, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Tolesnis darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, ypatingai darbdavių mokamos socialinio draudimo įmokos, gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio didinimas. Aplinkai žalingų veiklų mokesčių kėlimas“, – tarp rekomendacijų, kaip spręsti minėtas problemas, nurodoma EBPO parengtoje ataskaitoje.

Tinkamos kvalifikuotos darbo jėgos problemą organizacijos analitikai siūlo spręsti toliau skatinant mokymąsi darbo vietoje bei bendradarbiavimą tarp verslo ir švietimo įstaigų.

Mokant didesnius atlyginimus ir investuotojant į mokytojų lavinimąsi, anot EBPO, būtų galima paskatinti daugiau gerai besimokančių absolventų rinktis mokytojo profesiją, o tai savo ruožtų padėtų pagerinti vidurinių mokyklų mokinių pagrindinių įgūdžių rezultatus.

Lietuvos įmonių inovacijų intensyvumą ir ribotas galimybes gauti finansavimą organizacijos analitikai siūlo didinti skatinant naujas verslo finansavimo formas ir užtikrinant, kad inovacijų politika remtų jaunas ir inovatyvias bendroves. Be to, siūloma reformuoti bankroto procedūras.

EBPO pažymi, kad didelė atlyginimų nelygybė, mažos galimybės įsidarbinti mažą kvalifikaciją turintiems asmenims ir žemas pasitenkinimas darbu mažina darbuotojų gerovę ir skatina emigraciją. Šią problemą siūloma spręsti mokant išmokas mažai uždirbantiems asmenims, skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir mažinant darbdavių socialinio draudimo įmokas už mažos kvalifikacijos darbuotojus.

Nepakankama parama bedarbiams didina skurdo riziką ir skatina darbuotojų įgūdžių neatitikimą darbo rinkos poreikiams. Šią problemą EBPO siūlo spręsti įgyvendinant socialiniame modelyje siūlomą darbo santykių reguliavimo reformą ir laikinos finansinės paramos teikimą bedarbiams. Aktyvios darbo rinkos programų įgyvendinimas taip pat galėtų paskatinti žmones sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės paramos išmokų programa Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi, kad padėtų mažinti skurdą, todėl siūloma didinti išmokas socialinės paramos gavėjams ir kartu stiprinti paskatas dirbti.

Lietuvoje gyvenimo trukmė yra palyginti maža, todėl, EBPO manymu, sveikatos apsaugos sistema galėtų labiau prisidėti prie gyventojų sveikatos būklės gerinimo. Organizacija siūlo skatinti sveiką gyvenseną ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, ypatingai kaimo vietovėse, pasitelkiant bendrosios praktikos gydytojus, suteikiant didesnį vaidmenį slaugytojams ir neseniai įsteigtam visuomenės sveikatos biurų tinklui.

Be to, siūloma didinti sveikatos sektoriaus efektyvumą ir sveikatos priežiūros politikos veiksmingumą tęsiant ligoninių sujungimą ir plečiant neseniai sukurtos e-sveikatos infrastruktūrą.