Aktualijos

mp_konfŠiandien Kaune vyksta didelį jaunų žmonių būrį sutraukusi konferencijoje „Didžioji ambicija: kurti ateities Lietuvą“, kuri yra transliuojama tiesiogiai portale Delfi.lt. Renginio metu pasidalijau kai kuriomis savo mintimis, kurios, tikiuosi, bus įdomios ne tik renginio dalyviams, bet ir platesniam ratui. Tos mintys, kurias apibendrinau pavadindamas “Keturios gairės ateities Lietuvai”, yra susijusios su pagrindinėmis mūsų šalies vystymosi kryptimis.

Kodėl apskritai apie tai kalbu? Atsispirsiu nuo paprasto fakto: Lietuvos ekonomika kyla. Tai galima ir įrodyti, ir parodyti skaičiais. Tačiau kylanti ekonomika nėra savitikslis dalykas. Ekonomikos kilimas turi paliesti kiekvieną žmogų. Kiekvienas Lietuvos pilietis privalo pajusti tą kilimą. Tačiau nesunku pastebėti, kad taip nėra. Nepaisant kylančios ekonomikos, žmonių savijauta, deja, negerėja.

Pinigais labai lengva manipuliuoti: štai BVP kyla, o gyventi geriau kažkodėl nepradedame. Bet žmonių savijauta manipuliuoti neįmanoma. Žmonęs jaučia, kad kažkas nėra gerai. Kas? Sociologų tyrimai rodo, kad kylant šalies ekonomikai nesikeičia arba labai mažai keičiasi prastas visuomenės psichologinis klimatas. Ir to klimato nepakeisi įvairių minimumų kėlimu, nors ir tai, žinoma, reikalinga. Svarbiausia būtų perdėm ekonomizuotą požiūrį į gyvenimą pakeisti visuomenės savijautos matais. Žmonės Lietuvoje nebeturėtų kankintis ir sukti galvos dėl darbo, uždarbio, išmokos, socialinės apsaugos ar paminti savąjį orumą.

Tyrimais yra nustatyta, kad iki tam tikros materialinio aprūpinimo ribos, tiksliau, žemiau tos ribos, visos mintys, visa gyvenimo energija skiriama pragyvenimui arba išgyvenimui. O nuo tam tikro lygmens, kalbu apie materialinį aprūpinimą, išgyvenimo problemos pasitraukia ir  atsiranda kiti ineresai, kiti poreikiai ir kitokia gyvenimo jausena. Arba, tiksliau, kitokios jausenos galimybė.

Tai, ką sakiua apie materialinį aprūpinimą, yra labai svarbus vidurinės klasės pagrindas. Šiandien vis dar susidaro klaidingas įspūdis, kad pagrindiniai valstybės siekiai yra vien tik užtikrinti įvairius minimumus – algas, pašalpas, pensijas. Ateities Lietuva neturi būti vien tik „minimumų“ bendruomene, ji turi siekti daugiau. Mūsų šalis jau yra pakankamai pajėgi kurti ir auginti stiprų vidurinįjį sluoksnį – ateities Lietuvos visuomenės pagrindą. Tai pirmoji gairė, pirmasis uždavinys – vidurinioji klasė. Apie tai šnekama jau seniai, tačiau tik socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei pavyko gerokai pasistūmėti šia kryptimi.

Tačiau, kaip minėjau, ekonominė gerovė – dar ne viskas. Reikia, kad žmonės pajustų tą gerovę. Yra didžiulė inercija – pesimistinio mąstymo, negatyvaus psichologinio klimato. Čia antroji gairė: reikia perkeisti tą negatyvią tendenciją ir prisidėti prie pozityvaus socialinio psichologinio klimato kūrimo. Tai ne vienadienis darbas. Tai triūsas, reikalaujantis labai nuoseklių, kryptingų pastangų. Mūsų Vyriausybei taip pat kai ką pavyko nuveikti žengiant šia kryptimi.

Trečia gairė – emigracijos suvaldymas. Išorinę emigraciją reikia keisti vidine migracija, daugiau investuoti į jaunus žmones, šeimas. Lietuvoje kokybiško ir oraus gyvenimo sąlygas galima kurti ne tik didžiausiuose šalies miestuose. Jei žmonės turės ką veikti čia, Lietuvoje, jei mes išmoksime pagarbiai bendrauti tarpusavyje, o valdžia teiks visavertes ir kokybiškas paslaugas, niekam nekils noro perkelti visą savo gyvenimą toli į svetimas šalis.

Ketvirta gairė – kūrybinės asmenybės pergalė prieš rutiną. Privalome sukurti tokią valstybę, kurioje būtų suteikta galimybė įgyvendinti naujas idėjas – verslo, mokslo, meno ar kosminių technologijų. Žmonės turi tikėti, kad čia, Lietuvoje, jie turi galimybę, o valstybė privalo parodyti, kad tiki savo žmonėmis, rūpinasi jais ir pasirengusi pasinaudoti jų siūlomu potencialu.

Taigi, norint siekti šviesesnės ateities Lietuvoje, būtina stiprinti vidurinįjį visuomenės sluoksnį, sukurti palankų psichologinį klimatą, spręsti demografinius iššūkius ir skatinti aktyvios bei kūrybingos visuomenės raidą. Štai tos keturios pagrindinės gairės, kurios rodo kelią link ateities Lietuvos.