Aktualijos

13626_fa1e514b7129ddf761d1bcf509590982Penktadienį pasveikinau Kėdainių rajone Akademijos kultūros centre vykstančio Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo svečius ir dalyvius. Su Ūkininkų sąjungos atstovais daug kartų – bene dvidešimt kartų – esame susitikę Vilniuje, kai tarėmės, kaip spręsti užgriuvusius sunkumus, ir mano dažnų išvykų į regionus metu. Esu tikras, kad didžiuma ūkininkų pasinaudojo galimybe atnaujinti techniką, modernizuoti ūkį. Eidami kooperacijos, pažangos keliu, be jokių abejonių, įveiksime sunkumus. Mūsų Vyriausybė išliks atkakli ramybės drumstėja Briuselyje ir nenuleis rankų, gindama Lietuvos ūkininkų interesus.

Pastaraisiais metais apie žemės ūkį įprasta kalbėti kaip apie probleminę sritį. Ir to negalima visiškai nuneigti. Nors sakoma, kad kainų svyravimo, nederliaus metų, gamtos stichijos bei kitos žemės ūkio problemos kartojasi cikliškai, bet atrodo, kad pastaraisiais metais visi ciklai sutapo. Afrikinis kiaulių maras sustabdė mėsos gamybos plėtrą, į neviltį varo pasaulinėse rinkose ilgam įšalusios itin mažos pieno supirkimo kainos. O prie to dar prisidėjo ir Rusijos paskelbtas draudimas įvežti lietuviškus maisto produktus.

Tačiau pažiūrėkime, kaip mes tvarkomės su užgriuvusiais sunkumais. Kiaulių maras sustabdytas ir neįveikė didžiųjų kompleksų sanitarinės apsaugos. Sėkmingai įgyvendinamas ūkinės veiklos perkvalifikavimas. Pavyzdžiui, avininkystės verslas išaugo net šešis kartus.

Vyriausybė, galima sakyti, paraidžiui ir labai operatyviai įgyvendino savo programos nuostatą, kad Lietuvos ambasados užsienyje turi tapti tikromis verslo ambasadomis. Mūsų diplomatai buvo įdarbinti ieškoti naujų lietuviškų žemės ūkio produktų realizavimo rinkų ir plėsti esamas. Šiandien jau atidaryti keliai į didžiules rinkas, kurios dar neseniai, kaip sakoma, buvo po devyniais užraktais. Tai – Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Argentina, Afrikos šalys.

Ne kartą girdėjau nuomonę, esą tos naujos rinkos jokios naudos konkrečiam ūkininkui neatnešė. Galiu tik patvirtinti: ir neatneš tos naudos, jeigu nebus kooperacijos, jei bus dirbama pavieniui. Esu sakęs Žemės ūkio rūmų suvažiavime, pakartosiu ir dabar: žemės ūkis yra verslas. Jo stiprybė – kooperacija, derybinių galių stiprinimas. Kuo daugiau ūkininkų eksportuos savo produkciją, tuo verslas bus stipresnis.

Lietuva jau panaudojo visus galimus finansinius svertus, kad bent iš dalies kompensuotų pieno gamintojų nuostolius. Buvome labai aktyvūs Briuselyje, pristatydami mūsų ūkininkų patiriamas finansines netektis, kurios yra didžiausios tarp Europos Sąjungos šalių. Beje, tuo metu, kai šią problemą svarsčiau su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu, Lietuvoje buvo išankstinių komentarų, esą iš to nebus jokios naudos, tai tik priešrinkiminis triukas. Tai netiesa. Tapusi ramybės drumstėja Briuselyje, Lietuva išjudino ir kitas valstybes. Pavyko įtikinti aukštus EK pareigūnus, kad šiemet kovo mėnesį pasiūlytos ES paramos priemonės nebuvo veiksmingos. Šiuo metu rengiamas naujas finansinės paramos paketas. Kartu su kitomis šalimis prašome daugiau lankstumo dėl mažareikšmės (de minimis) pagalbos ribų. Siekiame, kad paramos suma vienam ūkiui būtų padidinta nuo 15 tūkstančių iki 30 tūkstančių eurų ir kad ūkininkus galėtume paremti savo biudžeto lėšomis.

Liepos 18 d. įvyksiančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje komisaras Filas Hoganas, įvertinęs valstybių narių išsakytas nuomones, pateiks paramos paketą. Kadangi buvo pristatytos ir kiaulienos sektoriaus problemos, tikimės paramos ne tik pieno, bet ir kitiems, sunkumų patiriantiems sektoriams.

Kad ir su kokiomis problemomis susidurtume, mūsų žemės ūkio potencialas išlieka stiprus ir perspektyvus. Europos Sąjungos parama paskatino ūkinės veiklos modernizaciją. Netgi mažėjant karvių skaičiui, pastaraisiais metais pieno gamyba augo, nes didėja primilžiai (nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, primilžis iš karvės padidėjo 43 procentais). Lietuvos žemės ūkio sektoriuje sukurta bendrosios pridėtinės vertės dalis du kartus viršija atitinkamą ES vidurkį.

Į žemės ūkį investavome milijardinę ES paramą. 2007–2013 metais – apie 2,4 mlrd. eurų, o šiuo finansiniu laikotarpiu iki 2020 metų – dar apie 2 mlrd. eurų.