Aktualijos

Rinkimų rezultatai Nyderlanduose ir nudžiugino, ir privertė susimąstyti. Balsai šiuo metu dar skaičiuojami, tačiau rezultatas iš esmės aiškus: dabartinio premjero M. Rutte pergalė yra užtikrinta, jo partijai, kaip atrodo dabar, pavyks laimėti 32 vietas parlamente. Dėl antrosios vietos vis dar vyksta įtempta kova, tačiau jau dabar atrodo, kad G. Wilderso vadovaujama Laisvės partija (PVV) gauna 19-20 mandatų, krikščionims demokratams ir Demokratų partijai (D66) turėtų tekti taip pat po 19 mandatų.

Visa tai tikrai džiugina.

Nyderlanduose populizmui nepavyko laimėti. Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė politinė jėga, kuri užtikrino stabilų šalies ekonominį augimą. Žinoma, man kaip socialdemokratui, apmaudu, kad kairiosioms Nyderlandų partijoms, Leiboristų bei Socialistų, nepavyko sustiprinti savo pozicijų, o pergalę švenčia liberalai ir krikščionys demokratai (tiesa, kairiųjų pažiūrų žalieji taip pat pakilo į viršų). Tačiau šiandienos Europos situacija verčia mąstyti plačiau, nei leidžia kairumo ir dešinumo koordinačių sistema.

Daugelis apžvalgininkų pastebi, kad Nyderlandams būdinga tradicinės, klasikinės politinės sistemos erozija. Kad Nyderlandų politinis laukas labai susiskaldęs, o rinkėjai gerokai pasimetę. Ir kad Nyderlandams tenka atsakomybė jei ne sustabdyti, tai bent pristabdyti europietiško populizmo “domino efektą”. Politologai ir politikos apžvalgininkai, siekdami paryškinti procesų svarbą platesnei auditorijai, Europos rinkimus lygina su Europos futbolo čempionatu – jei dabar Nyderlanduose – ketvirtfinalis, tai Prancūzijos rinkimai – pusfinalis, o finalas – Vokietijoje. Tai visos Europos likimui svarbios rungtynės, o iš tikrųjų, kova – tarp demokratijos ir destruktyvaus populizmo.

Visa tai verčia rimtai susimąstyti.

Kaip ir tai, jog į Nyderlandų rinkimus atėjęs rekordinis skaičius rinkėjų, net 81 proc. (mes tikrai galėtume pavydėti tokio aktyvumo!), ne tik pasisakė už europietiškas vertybes, bet ir santykinai sustiprino populistinę jėgą, kuri rinkimų neišlošė (to visi bijojo), tačiau vis dėl to laimėjo keliais mandatais daugiau. Vadinasi, grėsmingos tendencijos niekur neišnyko ir reikia išlikti budriems. Tačiau išties – 2017 m., tai ne 2016-tieji, atnešę Brexitą ir D.Trumpą. Todėl vis dėlto galima pasidžiaugti ir prisijungti prie Europos Komisijos vadovo Jeanas-Claude’as Junckerio, kuris pasveikino Nyderlandus, „balsavusius prieš ekstremistus“.