Aktualijos

2009-0~1Vyriausybės prioritetu išlieka socialinės nelygybės tarp šalies regionų mažinimas per investicijų skatinimą, verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, ypatingai tuose regionuose, kur tiesioginių užsienio investicijų ir investicijų apskritai srautas pastaraisiais metais yra ypač mažas arba ar toliau mažėja.

Regionų ekonominis augimas – svarbi tolesnio Lietuvos atsigavimo sąlyga. Investicijos, stiprėjantis verslas, naujos darbo vietos, didėjančios gyventojų pajamos padės greičiau įveikti socialinį atotrūkį tarp kaimo ir miesto. Turime energingų ir verslių žmonių, kurie gali pasinaudoti įvairiomis verslo skatinimo programomis.

Vyriaustbė siekia, kad kuo daugiau Europos Sąjungos paramos lėšų patektų į regionus, o finansavimas būtų skiriamas kuo palankesnėmis sąlygomis, ir kad kapitalas iš didmiesčių pajudėtų į regionus ir čia kurtų naujas darbo vietas.

2014-2020 metais iš penkių ES fondų Lietuvai skirta 8,351 mlrd. eurų, daugiausia ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Didžioji dalis investicijų numatyta smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui, užimtumui, energetikai, transportui ir aplinkosaugai. Lietuvai  numatyta 3,501 mlrd. litų iš Europos regioninės plėtros fondo, 2,049 mlrd. litų – iš Sanglaudos fondo, 1,613 mlrd. litų – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 1,127 mlrd. litų – iš Europos socialinio fondo bei 60 mln. litų – iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Per pusantrų metų nuo 2012 metų rudens nedarbas Lietuvoje stabiliai mažėjo, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo net 6,2 proc. – tai didžiausias algos augimas per pastaruosius penkerius metus. Reikšmingai išaugo ir darbo našumas, o tai reiškia, kad toks gyventojų  pajamų augimas yra harmoningas ir nepažeidžia verslo konkurencingumo. Prie pajamų augimo tiesiogiai prisidėjo ir Vyriausybė ne tik padidinusi  minimalų mėnesio atlyginimą, bet ir  skirdama didelį dėmesį energetikos  - elektros ir dujų – kainų  tramdymui.