Aktualijos

abŠiandien mes suvedame į vieną visumą du Lietuvos simbolius. Tai yra, garsiąją Kauno hidroelektrinę, seną lietuvių svajonę pažaboti mūsų didžiausios upės energiją, ir pirmąjį atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentą Algirdą Brazauską.

Užtvenkti Nemuną planuota dar prieš karą. 1929 metais inžinierius Jonas Smilgevičius parašė Lietuvos vyriausybei raštą, kuriame nurodė, kad viena krašto atsilikimo priežasčių – menkas Lietuvos elektrifikavimas. Išeitis – panaudoti Lietuvos hidroresursus ir statyti elektrines ant Nemuno ties Petrašiūnais, Prienais ir Nemaniūnais. Šis inžinierius nurodė ne vieną upę, kur vertėtų pastatyti hidroelektrines. Jono Smilgevičiaus vardą taip pat derėtų pagerbti. Tada apie elektrinę ant Nemuno buvo išleista net atskira knygelė, tačiau buvo jėgų, kurios trukdė rimtai svarstyti vietinių energetikų siūlymus. Elektrinė pradėta statyti tik 1955 metais.

Hidroelektrinės gaminama elektra yra pigesnė už gaminamą šiluminėje, nes naudoja praktiškai nemokamą kurą. Be to, vanduo yra atsinaujinantis energijos šaltinis, ir prieš 60 metų pradėti darbai labai atitiktų ir šiandieninę energetikos kryptį.

Ši didžioji statyba suvaidino didelį vaidmenį ir Algirdo Brazausko gyvenime. Dar studentu atlikdamas praktiką, jis paliko nepaprastai gerą įspūdį, ir iš karto baigusį Kauno politechnikos institutą, paprašė nukreipti į HE-są.

Algirdas Brazauskas čia dirbo priežiūros inžinieriumi. Sako, kad garsėjo principingumu – pasakojama istorija, kad pastebėjęs prasto betono atraminę koloną, privertė ją perdaryti, nors tai grėsė ir premijų praradimu. Kauno HE-se Algirdas Brazauskas suprato, kad būti geru inžinieriumi neužtenka – kad tave išgirstų, buvo reikalingas partinis bilietas. Tam pastūmėjusią istoriją iš HE-so statybos jis pasakojo savo draugams.

Dabar patys pagalvokime – nebūtų Brazauskas įstojęs į partiją, nebūtų pasišventęs politiniam darbui, ar būtų įvykęs partijos atsiskyrimas nuo Maskvos. O kaip būtų atrodžiusi be jo mūsų revoliucija ir Lietuvos istorija?

Štai kur Kauno hidroelektrinė tampa vienu mūsų istorijos epicentrų.

Noriu pasakyti, kad vardas Kauno HE-sui suteikiamas visai ne todėl, kad todėl, kad tai buvo Algirdo Brazausko pirmoji darbovietė, kad jis apskritai čia dirbo.

Mes pagerbiame pirmąjį naujosios Lietuvos prezidentą, nuveikusį tikrai daug mūsų ūkiui, o ypač energetikai. Juk Algirdas Brazauskas nusipelnęs ir Elektrėnams, ir Kruoniui, ir Ignalinos atominei elektrinei. Ir ne tik jiems.
Algirdas Brazauskas didžiavosi prisidėjęs prie šio išskirtinio Lietuvoje objekto statybos. Čia jis veikė energingai, reikliai, išradingai. Ir tuo pačiu jam itin rūpėjo viso Lietuvos ūkio, energetikos, statybų plėtojimo reikalai. Jis ne kartą minėjo, kad būtent taip suprato savo pareigą Lietuvai, tad hidroelektrinėje buvo padėti tvirti pamatai jo tolesniems darbams veikiant Lietuvos labui.

Kalbant apie jo ekscelenciją Prezidentą, pacituosiu vieną garbingiausių kauniečių – velionį profesorių Stanislovą Stonkų: „Bendraudamas su Algirdu Brazausku, kokias pareigas jis beužimtų, visų pirma mačiau ir jaučiau Žmogų.“

Šiandieniniu įvykiu, garbingu vardu mes apdovanojame ir Kauno HE-są, prisimename jo statytojus, padovanojusiems Lietuvai tokį reikalingą ir per dešimtmečius pasiteisinusį objektą.

Mes pagerbiame ir savo pirmąjį Prezidentą. Prezidentą ir Žmogų, mūsų valstybės Kūrėją, palikusį gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.