Aktualijos

81Gerbiamieji Seimo nariai,

kaip įprasta, Kovo 11-osios –  mūsų Nepriklausomybės atkūrimo dienos – išvakarėse pradedame Seimo  pavasario sesiją. Sveikinu visus su švente, kuri kaip niekada  – Rytų Europoje kilusių grėsmių fone – mums primena, kokia neįkainojama vertybė yra laisvė ir galimybė gyventi demokratinėje bendruomenėje.

Mūsų naujausios istorijos tarpsnis jau yra ilgesnis už prieškario Respublikos, iš kurios istorijos sėmėmės ryžto, valios ir drąsos. Lietuvos Seimas yra priėmęs labai reikalingus sprendimus dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO, garantuojančius mums didesnį saugumą ir partnerių pagalbą. Šiandien ypač atsakingai turime atlikti darbus, padedančius stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, ekonomikos pagrindus, žmonių socialinį saugumą. Šioje Seimo sesijoje teiksime per 380 teisės aktų projektų.

Naudodamasis proga, noriu visus pasveikinti su tiesioginiais merų rinkimais, kurie, sakyčiau, pažadino gyventojų aktyvumą ir suinteresuotumą, formuojant vietos valdžią. Šie rinkimai į Lietuvą atnešė daugiau demokratijos ir priminė rinkėjams, kad nuo jų valios  priklauso, koks žmogus eis savivaldybės vadovo pareigas.

Seimas prieš metus parodė politinį brandumą, užbaigęs ilgametes diskusijas ir pernai pavasario sesijoje priėmęs socialdemokratų pateiktą įstatymą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tikiuosi, kad šioje sesijoje Seimas žengs kitą svarbų žingsnį – įteisins elektroninį balsavimą.

Seimo pavasario sesijai ypatingos skubos tvarka teikiame įstatymo pataisą, kuri penkeriems metams grąžina  privalomą karinę tarnybą. Europos Rytuose atsivėrusi Rusijos karinė grėsmė, už savo  apsisprendimo laisvę kovojanti Ukraina ir mūsų valstybės pašonėje demonstruojama Rusijos karinė galia įsakmiai primena, kad turime būti geriau pasirengę ginti savo Tėvynę. Noriu pabrėžti, kad Lietuva nėra labiausiai Europoje išsigandusi šalis dėl pasikeitusios geopolitikos. Tačiau dar neseniai mes buvom labiausiai taupantieji gynybai ir labai  nutolę nuo savo pačių  įsipareigojimų skirti tam 2 procentus bendrojo vidaus produkto.

Įstatymo projekte yra numatyta nemažai privalumų tiems, kurie devynis mėnesius mokysis karybos. Džiaugiuosi mane  pasiekiančia informacija, kad nemažai Lietuvos merginų yra pasirengusios stoti į šauktinių gretas. Tėvynės gynyboje nėra lyčių monopolio, bet, tikiuosi, mūsų vyrai patvirtins istorijos suformuotą drąsių ir ryžtingų Lietuvos gynėjų įvaizdį.

Valstybė yra stipri ne vien kariuomenės pajėgumu. Atkakliai stiprinsime savo ekonominę galią, nes tai mūsų valstybės stabilumo, žmonių gerovės ir socialinio saugumo garantas. Didindama krašto gynybinių galių finansavimą, Vyriausybė neatideda savo piniginių įsipareigojimų Lietuvos gyventojams. Šioms užduotims įgyvendinti  turime vienintelį šaltinį  –  Lietuvos biudžetą. Seimui teikiame didelį paketą įstatymų, kurie sudarys palankesnes sąlygas investicijoms, verslo aplinkai, skatins žmones  rinktis darbą ir trauktis iš socialinių pašalpų prieglobsčio.
Vienas didžiausių šios sesijos darbų – naujos redakcijos Darbo kodekso priėmimas.  Sustabarėję, nuo šiuolaikinės rinkos poreikių atitrūkę darbo santykiai Lietuvai tapo rimta kliūtimi, kai reikia varžytis dėl  investicijų su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Apie tai neseniai buvo kalbėta ir tradiciniame Vyriausybės susitikime su Investuotojų forumu.

Pagrindiniai naujojo kodekso akcentai –  lanksti darbo santykių aplinka, daugiau tarpusavio pasitikėjimo ir atsakomybės. Siūloma įtvirtinti šiuolaikines realijas labiau atitinkančias darbo laiko reguliavimo, atleidimo, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą nuostatas. Darbuotojų socialinį saugumą garantuos kolektyvinių darbuotojų ir darbdavių sutarčių stiprinimas, valstybės sudarytos galimybės išlikti darbo rinkoje – kelti kvalifikaciją, keisti profesiją, lengvatos labai mažoms ir mikroįmonėms, sąlygos mokytis visą gyvenimą.

Naujojo Darbo kodekso priėmimas – strateginė užduotis. Sėkmingai ją įvykdę, duotume gerą ženklą ne tik darbuotojams, kuriems reikia naujų darbo vietų, bet ir investuotojams. Šių permainų laukia i  Lietuvos verslas, kuris, beje, demonstruoja išskirtinį sumanumą ir atkaklumą, tiesdamas kelius į naujas rinkas ir rasdamas nišų lietuviškoms prekėms.

Pristatydamas Seimui teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, noriu pabrėžti, kad  rengiant šį projektą buvo atsižvelgta į nuolatinę verslo kritiką dėl specialistų engimo atotrūkio nuo darbo rinkos paklausos. Greta studijų krepšelio finansinio modelio siūlome įtvirtinti valstybės užsakymo į valstybės finansuojamas vietas principą, kuris leis lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius. Formuojant valstybės užsakymą būtų svarbus verslo, investuotojų atstovų žodis, būtų remiamasi specialistų poreikio prognozėmis ir kvalifikacijų žemėlapio duomenimis.

Įstatymo pataisos sudarys palankesnes sąlygas mokslui ir verslui bendradarbiauti akademinių studijų srityje ir mokslo idėjas  paversti komercinę sėkmę turinčiais produktais. Į mokslo ir verslo slėnius investuota didžiulių lėšų – iškilo naujų pastatų, nupirkta daug brangios modernios įrangos. Atėjo kritinis laikas, kai čia turi užvirti bendra veikla arba, priešingu atveju, skaičiuosime didelius nuostolius.

Toliau skaidrindami aplinką sąžiningo verslo veiklai, veržiame kilpą šešėliui ir korupcijai, mažiname biurokratijos naštą ir mažiname perteklinę priežiūrą. Naujas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas ir lydimieji projektai leis sustiprinti  nelegalios ekonominės veiklos kontrolę ir įmonių finansinę drausmę, didinti finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą,  nustatyti galimus neteisėtus sandorius ir kita.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai išplės baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Siūlome branginti kontrabandos kaštus – taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtai gabenamas prekes, kurių vertės suma nuo 150 MGL, o ne 250 MGL, kaip yra šiuo metu.

Veiksmingiau administruoti mokesčius leistų Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, padedantis nustatyti nedeklaruotas pajamas ir nepagrįstus turto įsigijimo šaltinius. Finansų rinkų dalyviai privalėtų teikti mokesčių administratoriams reikalingą informaciją apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, esančių jose lėšų apyvartas.

Kad būtų užkirstas kelias mokestiniam sukčiavimui,  reikia sukurti teisines prielaidas efektyvesnei kovai su PVM sukčiavimu. Parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektas numato teisinį mechanizmą, kuris leistų taikyti atsakomybę asmenims, sandorio sudarymo metu žinojusiems, kad  mokestis nebus sumokėtas.

Seimui teikiame įstatymų paketą, kuris iš esmės apibendrina atliktą didžiulį darbą – įvairių priežiūros institucijų veiklos peržiūrą ir jų atliekamų funkcijų konsolidavimą. Tarp jų – teisės aktų projektai, mažinantys administracinę naštą verslui, naikinantys perteklinius reikalavimus įvairių leidimų ar licencijų forma arba supaprastinantys jų išdavimo tvarką. Toliau gryninamos statybą reglamentuojančių dokumentų išdavimo procedūros. Beje, ši verslo sritis per ilgą laiką buvo itin gausiai „aprašyta“ įvairiais vienas kitam prieštaraujančiais reikalavimais ir draudimais, kurie stabdo verslą. Pagrindinis įstatymų pataisų principas – detalus pareigų apibrėžimas ir griežta atsakomybė už pažeidimus, kad jų taikymas vienodai būtų aiškus ir statybų veiklą vykdantiems, ir priežiūrą atliekantiems asmenims.

Kalbėdami apie institucinės veiklos optimizavimą, neaplenkiame ir teismų. Šiai Seimo sesijai tenka atsakingas darbas – teismų reorganizavimas. Siūloma sumažinti apylinkių ir apygardų administracinių teismų skaičių, sujungiant juos į didesnius teismus. Kartu būtų įkurti atskiro juridinio asmens statuso neturintys struktūriniai teismų padaliniai  – teismo rūmai, kurie dirbtų dabartiniuose teismuose. Taip galėtume koncentruoti teismų administravimui skiriamus išteklius, plėsti teisėjų specializacijos galimybes ir  didinti  viename teisme dirbančių teisėjų skaičių. Žmonėms bus sudarytos sąlygos atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau gyvenamosios vietos.

Naujovė sveikatos apsaugos srityje. Teikiame įstatymų pakeitimus, kurie leis labiau atsižvelgti į pacientų interesus,  sumažins gydytojų  biurokratinio darbo dalį. Farmacijos įstatymo pataisos  gydytojams sudarys teisines galimybes  išrašyti ne tik popierinius, bet ir elektroninius receptus. Šie receptai apsaugos nuo klaidų išrašant vaistus ar medicinos pagalbos priemones, padės taupyti gydytojų ir pacientų laiką. Tikimės, kad žmonių  eilės prie kabinetų  medicinos įstaigose sutrumpės.

Gyventojų patogumui ir racionalesniam darbo organizavimui keičiamas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Dabar pacientai savo reikalavimus dėl jų teisių pažeidimo ir tuo padarytos žalos sveikatai nustatymo pirmiausia turės pateikti sveikatos įstaigai. Todėl sprendimus dėl žalos atlyginimo bus galima priimti daug greičiau, pasitelkus įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančias draudimo bendroves.  Jeigu gydymo įstaigos sprendimas paciento netenkintų, jis galės kreiptis įprasta  tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir teismą.

Vaiko teisių apsaugos srityje pradėsime įgyvendinti Seimo patvirtintą Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją. Jos esmė – formuoti profesionalių fizinių globėjų, kurie rūpintųsi  tėvų netekusiais vaikais, sistemą  ir palaipsniui atsisakyti didelių globos įstaigų. Kartu turime tobulinti savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą.

Daugiau skaidrumo reikia socialinio draudimo sistemoje. Siūlome įstatymu užtikrinti motyvuojančias nedarbo socialinio draudimo išmokas, vadinamąsias pašalpas, kad žmogui labiau apsimokėtų grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš socialinių išmokų. Naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu   bus siekiama pertvarkyti valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemą – nustatyti aiškesnę  sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų finansinę sąsają, aiškų pensijų indeksavimo mechanizmą, taip pat nustatyti išėjimo pensijon amžiaus ryšį su gyvenimo trukmės pokyčiais.

Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo tikslas – sukurti aktyvios darbo rinkos politikos modelį. Taikysime veiksmingesnes priemones, skatindami bedarbių integraciją į darbo rinką. Jiems suteikiamos kvalifikacijos turi labiau atitikti laisvas darbo vietas, garantuoti ne trumpalaikį, o tvarų užimtumą. Numatomos efektyvesnės  bedarbių mokymosi  ir praktikos galimybės darbo vietoje,  jų poreikius atitinkančios priemonės.

Šios Seimo sesijos darbotvarkėje beveik neliko įstatymų, susijusių su šilumos ūkio pertvarka. Noriu padėkoti Seimui už atliktą didelį darbą ir pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinama Vyriausybės inicijuota šilumos ūkio pertvarka. Baigėme pirmą šios pertvarkos etapą. Savivaldybių šilumos įmonėms biokuro katilinių statybai ir šilumos  trasų atnaujinimui buvo skirta 50 mln. eurų. Taupesnis energetikos išteklių naudojimas leido pastebimai  sumažinti  šilumos  kainas  daugelyje savivaldybių. Beje, tai atsispindėjo ir savivaldybių rinkimų kampanijoje, kurioje dalyvavo ir dabartiniai merai. Noriu padėkoti ir merams, kad sėkmingai įgyvendino Vyriausybės strateginius prioritetus.

Gerbiamieji Seimo nariai,

ant jūsų darbo stalo klojame beveik 400  teisės aktų  paketą. Susitelkimas ir susikaupimas bendram darbui yra  mūsų stiprybė, mūsų taikos ginklas  šiuo nelengvu, ir ne tik mums, laiku.

Prašau jūsų atidaus dėmesio ir supratimo priimant Lietuvai svarbius sprendimus.

Prie darbų, kolegos, ir ačiū už man skirtą laiką.