Aktualijos

algirdas-butkeviciusLietuva, įstojusi į euro zoną, pasiekė konkrečių ir labai svarbių finansinių laimėjimų. Vyriausybė skolinasi istoriškai mažomis palūkanomis. Jos sudaro vidutiniškai nuo 0,85 proc. iki 0,87 proc.

Tai Lietuvai yra istorinis įvykis, nes mūsų šalis su tokiomis mažomis palūkanomis dar niekada  nėra skolinusis. Šis faktas mus nuteikia labai pozityviai, ypač refinansuojant paskolas. Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau pernai reikšmingai padidino šalies kredito reitingus: dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų (Fitch ir S&P) Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A– lygmenį su stabilia perspektyva, o trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei.

Bankų paskolų palūkanų normų vidurkis sumažėjo nuo 3,78 proc. (2013 m. gruodžio mėn.) iki 2,90 proc. (2015 m. vasario mėn.), o skirtumas nuo atitinkamo euro zonos vidurkio per tą patį laikotarpį susitraukė nuo 0,80 iki 0,53 proc. p. Ilgalaikių (artimos 10 m. trukmės) Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo nuo 3,69 iki 1,20 proc. Jų skirtumas nuo itin saugiomis laikomų Vokietijos obligacijų eurais pajamingumo minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 1,89 iki 0,90 proc. p., ir tapo 0,55 proc. p. mažesnis už euro zonos šalių vidurkį, nors dar 2013 m. pabaigoje jis buvo 0,04 proc. p. didesnis.

Europos Sąjungos užsakymu atlikus Lietuvos visuomenės apklausą, kaip ji vertina euro įvedimą Lietuvoje, teigiamai vertinančių gyventojų skaičius padidėjo ir jis siekia apie 70 proc.

Išaugęs teigiamai atsiliepiančių apie euro įvedimą gyventojų skaičius patikina, kad ne vien pasiruošimo euro įvedimui laikotarpis buvo sėkmingas, bet ir visuomenės pasitikėjimas didėja.