Aktualijos

aaaafb-sv351210Gerbiamieji Seimo nariai,
mieli Lietuvos žmonės,

šešioliktoji Vyriausybė jau nuėjo pusę savo kadencijos kelio, kurį grindė istoriniais darbais. Šiandien jūsų dėmesiui pateikiu Ministrų kabineto veiklą 2014-aisiais metais – šis laikas buvo išskirtinis dėl neprognozuojamų išorės veiksnių ir dėl užduočių svarbos, kai neturėjome teisės vėluoti nė dienos.

Lietuva numatytu laiku, nepaisydama sudėtingo techninio projekto, per pusantrų metų pastatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris iš esmės mūsų naudai pakeitė energetinio saugumo situaciją Baltijos regione. Taip pat per pusantrų metų sėkmingai išlaikėme pasirengimo euro įvedimui egzaminą. Sulig paskutiniais 2014 metų laikrodžio dūžiais iš bankomatų išimti pirmieji bendros valiutos – euro – banknotai.

Dar kartą dėkoju visiems prie šių projektų įgyvendinimo prisidėjusiems ir parama, ir konstruktyvia kritika. Kartu džiaugiuosi, kad tai buvo puikus pretekstas tarptautinei žiniasklaidai pranešti pasauliui apie Lietuvos pasiekimus.

Praėję metai buvo įtempti ir dėl tarptautinės politikos iššūkių – Europos rytuose dar labiau sustiprėjo galios politikos apraiškos. Rusijos agresija Ukrainoje atgaivino civilizuotame pasaulyje pamirštą nerimą dėl valstybės sienų ir teritorijos saugumo, sukėlusi pavojų ekonomikos ir socialinės aplinkos stabilumui. Lietuva – viena iš Rytų Partnerystės iniciatorių Europos politikoje, ryžtingai ir lanksčiai veikė kartu su Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkėmis.
 
Praėjusiais metais buvo priimti nacionaliniai sprendimai, stiprinantys krašto gynybą. Vykdydama prieš metus pasiektą politinių partijų sutarimą iki 2020 metų padidinti gynybos finansavimą iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto, praeitų metų viduryje Vyriausybė šį biudžetą padidino penktadaliu. Papildomos lėšos skirtos mūsų kariuomenės pajėgumams sustiprinti ir modernizuoti – įkurtos greitojo reagavimo pajėgos, pasirengusios atremti hibridines grėsmes, perkame didesnės galios ginklų, atkuriamas šaudmenų rezervas.

Įsitikinome, kaip veikia NATO partnerystės skydas. Lietuvoje dislokuoti JAV sausumos pajėgų kariai, sustiprinta NATO oro policijos veikla virš Baltijos valstybių, surengtos didelio masto karinės pratybos. Lietuvos kariai treniravosi kartu su sąjungininkais ir partneriais, stiprindami sąveikos įgūdžius. Pernai rugsėjį Velse įvykusiame Aljanso viršūnių susitikime buvo patvirtintas didelis saugumo stiprinimo priemonių sąrašas, kuriame numatyta tęsti sąjungininkų karinių vienetų rotaciją regione, įsteigti Lietuvoje NATO vadavietę, kurti ypač aukštos parengties NATO greitojo reagavimo pajėgas. Taigi rūpindamiesi savo saugumu drauge su sąjungininkais stipriname Aljanso rytines sienas.

2014 metais Vyriausybė dirbo nuolatinės parengties režimu, vienu metu spręsdama tiek ilgalaikio augimo strategines užduotis, tiek greitai reaguodama į iškilusias rizikas. Išorės aplinką blogino aštrėjanti geopolitinė situacija, kuri trikdė euro zonos atsigavimą ir ribojo spartesnį Lietuvos ūkio augimą. Būdama Europos Sąjungos forpostu Rytuose – ties ideologijų ir vertybių susidūrimo linija, Lietuva neatsitiktinai patyrė didžiausią neigiamą poveikį savo ekonomikai. Rusijos taikomi draudimai lietuviškos kilmės maisto prekių eksportui, apribojimai vežėjų verslui ir apskritai nenuspėjami veiksmai politikos ir verslo santykiuose kiek pristabdė pagrindinius ekonomikos traukos variklius – eksportą, vidaus vartojimą, investicijų augimą.

Nauji iššūkiai mūsų nesutrikdė. Greičiau dar labiau užgrūdino. Mūsų ekonomikos lankstumas ir tinkama ekonominė politika padėjo išvengti ženklesnio augimo tempo kritimo. Lietuva pernai vėlgi buvo tarp Europos Sąjungos valstybių lyderių, kurių ekonomika augo sparčiausiai. Pacituosiu Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovą Christophą Klingeną: „2014 metais Lietuvos ekonomika buvo labai atspari, eksportuotojai prisitaikė prie geopolitinės situacijos, taigi matydami, kokie aktyvūs buvo eksportuotojai, manome, kad ekonomikos augimas šiemet pernelyg nesikeis.“

Tarptautinis valiutos fondas pirmą kartą Lietuvą įtraukė į išsivysčiusios ekonomikos šalių sąrašą, kitaip tariant, patekome į aukščiausiąją lygą. Beveik tuo pačiu laiku viena įtakingiausių tarptautinių institucijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – priėmė sprendimą pakviesti Lietuvą derėtis dėl narystės. Šios žinios nuo oficialaus prašymo įteikimo 2002 metais laukėme daugiau kaip dešimt metų. 2012 metais, suformavę koalicinę Vyriausybę, atnaujinome stojimo į šią organizaciją prašymą, sustiprinome pasirengimą narystei nacionaliniu mastu, skyrėme tam finansinių išteklių ir pradėjome diplomatinį darbą, siekdami Lietuvai palankaus sprendimo.

Kvietimas pradėti derybas dėl narystės – dar vienas strateginis mūsų pasiekimas, kuris suteiks ilgalaikės naudos ir dar labiau sustiprins mūsų ekonomiką. Lietuva bus labiau matoma pasaulyje, pelnys didesnį investuotojų pasitikėjimą, galės pigiau skolintis. Po šios įtakingos organizacijos vėliava mūsų verslui bus platesnis ir tiesesnis kelias į pasaulio eksporto rinkas. 2013–2014 metais intensyviai dirbome, kad pelnytume pripažinimą ir pakvietimą į prestižinį ekonomiškai pajėgių valstybių klubą. Dabar jau stovime ant jo slenksčio. Tačiau, ar galėsime jį peržengti, priklausys ir nuo Seimo sprendimų. Tokios įstatymo pataisos, kaip 42 urėdijų įteisinimas, gali tapti mūsų pačių pastatyta kliūtimi derybose dėl narystės.

Gerbiamieji, pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklą, pabrėšiu tik svarbiausias permainas ir pradėtas arba parengtas sistemines pertvarkas. Detali darbų ataskaita yra išsiųsta Seimui, skelbiama Vyriausybės interneto puslapyje.

Kaip jau minėjau, stipraus geopolitinio ir ekonominio bangavimo sąlygomis išsaugotas stabilumas patvirtina, kad klojame tvirtus pamatus ilgalaikei šalies gerovei ir konkurencingumui, ką liudija stipri lietuviško eksporto plėtra, nepaisant Rusijos taikomų draudimų. Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo 3 procentais – maždaug 0,8 procentinio punkto galimo augimo sustabdė Rytų kaimynės paskelbtas embargas ir suvaržymai Lietuvos vežėjams. Nedarbo lygis sumažėjo iki 10,7 procento, realusis darbo užmokestis išaugo 5 procentais. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis, stabilios kainos sustiprino gyventojų perkamąją galią. Namų ūkio vartojimo išlaidos per praėjusius metus padidėjo dar labiau – 5,7 procento. Sustiprėjusi namų ūkių finansinė būklė – ne tik statistinis rodiklis. Tai – gyventojų ir visos šalies gerovės kūrimo sąlyga. Lietuvos žmonių ir valstybės gerovė yra svarbiausias mūsų darbo matas ir prasmė.

Žurnalo „Foreign Policy“ 2014 metų investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra Europoje pagal prognozuojamą jų pelningumą. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pernai Lietuva paskelbta 41-ąja tarp 144-ių pasaulio konkurencingiausių valstybių, o pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį ji įsitvirtino gana aukštai – 7 vietoje.

Pastaraisiais metais Centrinėje ir Rytų Europoje mažėja investicinių projektų skaičius ir didėja konkurencija tarp šalių. „Investuok Lietuvoje“ duomenis, Lietuva, praėjusiais metais pritraukusi 44-ių tiesioginių užsienio investicijų projektus, ryškiai pirmauja tarp Baltijos šalių. Bendra investicijų į ilgalaikį turtą vertė sudaro daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, o juos įgyvendinus bus sukurta beveik 3 200 naujų darbo vietų. Nuosekliai gerėjantis investuotojų požiūris į Lietuvos verslo aplinką – manau, tikrai neblogas Vyriausybės darbų įvertinimas.

Pernai kiek sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje lėmė Vyriausybės inicijuotos permainos energetikos sektoriuje. 2014 m. gegužės mėnesį valstybė išpirko Lietuvos energetikos įmonių „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir LESTO akcijas iš Vokietijos koncerno „E.ON Rurhgas International“ ir Rusijos „Gazprom“. Siekdami strateginių energetikos tikslų, tokiu būdu sustiprinome valstybės pozicijas ir įtaką.

Nepaisant geopolitinių įtampų, lemiančių santūresnį tarptautinio verslo požiūrį į plėtrą, užsienio investicijos Lietuvoje auga, ypač paslaugų sektoriuje. Didžiausia pasaulyje privati nekilnojamojo turto agentūra „Cushman & Wakefield“, skelbianti verslo paslaugų centralizavimo ir paslaugų centrų lokacijų indeksą, 2015 metais Lietuvai skyrė pirmąją vietą pasaulyje verslo sąlygų kategorijoje. Mūsų šalis į šį vertinimą įtraukta pirmą kartą ir pagal visus rodiklius užėmė bendrą 11 vietą.

Praėjusiais metais pasiekėme persilaužimą, mažindami jaunimo nedarbą. Siekdami padėti jauniems žmonėms įsilieti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, jaunimo nedarbo mažinimą buvome paskelbę vienu iš 2014 metų prioritetų. Šią problemą sprendėme kompleksiškai, kad kvalifikacijos pasiūla atitiktų darbo rinkos poreikius. Pernai Lietuvoje dar labiau sumažėjus jaunų žmonių nedarbui, bendras lygis nusmuko žemiau Europos Sąjungos vidurkio 2,9 procentinio punkto. Vien praėjusiais metais įdarbinta 40,8 tūkst. jaunų bedarbių.

Kryptinga užimtumo didinimo politika leido Lietuvai priartėti prie Europos Sąjungos nedarbo lygio vidurkio. Gyventojų iki 64 metų amžiaus užimtumas pernai siekė beveik 66 procentus. Šis skaičius rodo, kad Lietuva pasiekė aukščiausią dirbančių žmonių lygį nuo 1998 metų. Spręsdami nedarbo problemas laimime kur kas daugiau nei gerėjanti naujų darbo vietų statistika. Nedarbas reiškia prarastas žmogaus galimybes ir finansinę naštą valstybei, žmogaus patiriamą socialinę atskirtį ir psichologines problemas. Todėl neprarasdami vilties rūpinsimės ilgalaikių bedarbių, motyvaciją dirbti praradusių žmonių ar socialiai pažeidžiamų asmenų, kuriems sunkiau savarankiškai susirasti darbą, įtraukimu į darbo rinką.

Kartu Vyriausybė sprendžia kvalifikuotų specialistų, darbo rinkoje paklausių profesijų problemą. Investuotojai, verslininkai vienu balsu kalba, kad jų veiklą stabdo kvalifikuotų specialistų stygius. Pavyzdžiui, kad ir statybos bei renovacijos darbams jau ketinama įsivežti darbininkų iš kitų šalių. Tuo tarpu, kai didesnės įmonės jau senokai pačios pradėjo mokyti joms reikalingų kvalifikacijų darbuotojus, valstybės išlaikomos regionų profesinės mokyklos teberengia gausybę nepaklausių profesijų atstovų, kurie vėliau negauna darbo.

Bendradarbiaudami su verslu pradėjome profesinio mokymo pertvarką. Valstybinės profesinės mokyklos profiliuojamos pagal regionų ūkio sričių darbo jėgos poreikio ir plėtros perspektyvas. Diegiamos modulinės profesinio mokymo programos, sudarančios galimybę lanksčiai reaguoti į verslo poreikius. Jau parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sudarys sąlygas diegti Lietuvoje pameistrystę, paspartinti profesinio mokymo licencijų išdavimą, supaprastinti kompetencijų įvertinimo procedūras bei kita.

Pirmą kartą atlikome aukštąjį mokslą įgijusių specialistų įsidarbinimo tyrimą. Analizuojant, kaip klostėsi 2012–2013 metų absolventų profesinės karjeros pradžia, buvo apdorota daugiau kaip 300 tūkstančiai įrašų SODROS duomenų bazėje. Gauti rezultatai atskleidė, kokie specialistai ypač paklausūs darbo rinkoje, ir kurie dirbo darbus, nereikalaujančius tokios aukštos kvalifikacijos. Šis tyrimas leis geriau prognozuoti specialistų poreikį, formuojant valstybės užsakymą.

Seimo pavasario sesijai teikiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurios įtvirtins valstybės užsakymo į valstybės finansuojamas vietas principą, leis labiau atsižvelgti į konkurencingai ekonomikai svarbių sričių plėtrą. Kol įsigalios šie teisės aktai, Vyriausybė nedelsdama skyrė lėšų tiksliniam labai paklausių inžinerinių techninių specialybių rengimui. Pavyzdžiui, šiemet penktadaliu daugiau bus rengiama informacinių technologijų specialistų.

Profesinio mokymo sistemos pertvarka, atskirų sričių poreikį atitinkančių specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimas yra vienas iš svarbių paramos elementų verslui, siekiančiam plėtoti savo veiklą. Ypač regionuose, kuriems naujoje finansinėje perspektyvoje tiesiogiai bus skirta daugiau kaip vienas milijardas eurų Europos Sąjungos paramos.

Regionai yra padidinto dėmesio ir priežiūros laukas, kuris netolimoje ateityje turi subrandinti naujas paskatas šalies ekonominiam augimui. Per praėjusius metus parengta iš principo nauja kompleksinio finansavimo pagal individualią atskirų vietovių būklę schema. Išskirtos 23 integruotos tikslinės teritorijos – mažesni miestai, kuriems sudaryti atskiri investiciniai planai, kaip padidinti ūkinės veiklos įvairovę, skatinti verslumą ir įmonių steigimą ten, kur yra išlikusi infrastruktūra.

Bendrai sudėjus visas regionams prieinamas programas – Kaimo plėtros, Gyvulininkystės skatinimo, Užimtumo, daugiašalę Bendradarbiavimo per sieną, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, Renovacijos, Energijos efektyvumo bei kitas programas, susidarys keli milijardai eurų investicijų. Dar niekada mūsų regionai neturėjo galimybės disponuoti tokio dydžio parama. Sudarytas istorinis šansas pasiekti ekonominį lūžį, kad negrįžtamai ištrintume socialinę atskirtį.

Šis iššūkis – ne vien Vyriausybei, kuri gerai supranta savo pareigą garantuoti vadybinę pagalbą investicijoms, reiklią projektų atranką ar jų įgyvendinimo priežiūrą. Tai – iššūkis ir Seimo nariams, į savivaldybes išrinktų partijų ir visuomenininkų atstovams panaudoti lėšas skaidriai, apskaičiavus būsimą naudą ir konkrečią grąžą.

Labai atsakingai pasirengėme 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų – iš jų Lietuvai tenka 6, 7 mlrd. eurų – investicijoms. Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kuriai Europos Komisija patvirtino investicijų veiksmų programą. Programos prioritetas – mokslui imlių sektorių ir inovacijų plėtra. Per pastaruosius kelerius metus pagal lėšų skyrimą inovacijoms pasiekėme Europos Sąjungos vidurkį, bet pagal pritaikymą praktikoje esame autsaiderių penketuke.

Iki šiol buvo daug kalbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą, tačiau realybėje tokia sąjunga neatsirado. Per praėjusius metus pasirengėme įgyvendinti ambicingą tikslą – spartinti perspektyviausių, mokslui imlių sektorių bei inovacijų plėtrą, mokslo ir verslo slėnius užpildyti technologiniu turiniu. Vyriausybė patvirtino Sumaniosios specializacijos programą, kurios įgyvendinimas reikš aukštųjų technologijų ir inovacijų perversmą. Ekspertų darbo grupės identifikavo šešias stipriausias Lietuvos mokslo ir technologijų kryptis – joms bus skirta per 600 mln. eurų.

Yra parengtas ikiprekybinių pirkimų teisinio administracinio modelio projektas, kuris skatins verslą užsakyti sukurti inovatyviuosius produktus. Tikiuosi, kad Lietuvos mokslininkai, inžinieriai pasinaudos išskirtine proga – valstybės užsakymu moderniąsias technologijas pritaikyti krašto gynybos ir saugumo poreikiams. Turiu galvoje ne tik ginkluotės modernizavimą, bet ir dvigubos paskirties produktų, tinkamų naudoti ir civilėms reikmėms, kūrimą.

Kažin, ar kada nors ateityje turėsime tiek papildomų milijardinių finansinių išteklių. Augant ekonomikai, Lietuva beveik pasiekė 75-ių procentų Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto vidurkį vienam gyventojui. Peržengusi šią ribą mūsų šalis pateks į aukštesnę pereinamojo laikotarpio regionų kategoriją ir nebegalės pretenduoti į didesnę paramą, skiriamą Europos senbuvėms pasivyti. Pagal 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų investavimą Lietuva praėjusiais metais užėmė antrą vietą po Portugalijos. Investavome 83 procentus finansinės paramos, kai Europos Sąjungos vidurkis buvo 68 procentai.

Jau dabar pradėjome rengtis gyventi po 2020 metų, kai išseks Europos Sąjungos dosnios paramos šaltiniai. Todėl plečiame inovatyvių finansinės inžinerijos priemonių skėtį, kad kiekvienas investuotas euras grįžtų su pridėtine verte. Iš sukauptų pinigų bus formuojami mūsų ateities darbų finansiniai fondai. Skaičiuojame, kad grįžusios lėšos svariai papildys 2014–2020 metų periodu gautą finansavimą – smulkaus ir vidutinio verslo bei energijos efektyvumo ir ilgalaikės infrastruktūros plėtrai bendrai sutelksime daugiau 600 mln. eurų išteklių. Jau yra įsteigti du fondai – Energinio efektyvumo ir Tranzitinis JESSICA II. Pritraukę į juos ir privačių lėšų, atnaujinsime viešosios paskirties pastatus ir daugiabučius, modernizuosime gatvių apšvietimą. Šiuo metu nagrinėjamos galimybės finansinės inžinerijos priemones panaudoti švietimo, sveikatos apsaugos bei socialinės infrastruktūros, informacinių technologijų, mokslinių tyrimų bei kitų sričių plėtrai.

Taip pat dirbame, kad naujasis Europos Sąjungos investicijų skatinimo projektas, dar vadinamas Junkerio planu, būtų maksimaliai naudingas Lietuvai.

Gerbiamieji,
kilus ekonominėms ir geopolitinėms įtampoms Europos Rytuose, Vyriausybė nedelsdama ėmėsi iniciatyvos padėti verslui labiau įsitvirtinti stiprėjančios konkurencijos tradicinėse rinkose ir patekti į naujas. Vyriausybė patvirtino 2014–2015 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų.

Visas Lietuvos eksportas, be mineralinių produktų, itin priklausančių nuo naftos ir jos produktų rinkos pokyčių poveikio, didėjo 6,5 procento. Nors, kaip žinome, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją pernai sumažėjo 16 procentų.

Vyriausybė išplėtė Lietuvos komercijos atašė tinklą ir investavo į naujų rinkų paieškas. Siekdama didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, Ekonominės diplomatijos taryba patvirtino 27 perspektyviausias ekonominės diplomatijos kryptis. Iki 2014 metų pabaigos atlikta apie 690 užsienio rinkų tyrimų, parengta per 200 produktų eksporto plėtros strategijų. Net 270 įmonių pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, o daugiau kaip pustrečio šimto – padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Rudenį įteisintas ir ritualinis skerdimas, tikimasi, leis reikšmingai padidinti gyvulių mėsos eksportą į Vidurio Azijos ir Afrikos šalis.

Pernai užmezgėme naujus komercinius ryšius su Kinija ir kitomis Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos šalimis, JAV. Tačiau tikrai niekuo negalėsime padėti tiems verslininkams, kurie tesugeba dūsauti ir kritikuoti politikus dėl prarastos Rusijos rinkos, neįsileidžiančios Europos Sąjungos maisto prekių. Atėjo laikas išplėsti Lietuvos, kaip tilto tarp Vakarų ir Rytų, sampratą. Turime greičiau tiesti kelius tolyn į Aziją, Tolimuosius Rytus ir pasiekti sparčiai augančių šalių rinkas.

Vyriausybė tęsia verslo sąlygų Lietuvoje gerinimo procesą su šūkiu – daugiau erdvės ir šviesos sąžiningam verslui. Pradėję nuo įvairių licencijų, leidimų bei kitokių privalomų raštų mažinimo, perėjome prie kontrolės institucijų veiklos konsolidavimo. Šiuo metu ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas atlieka daugiau kaip 60 priežiūros institucijų.

Priimtas sprendimas nuo pamatų pertvarkyti visą verslo priežiūros sistemą, kad būtų išgrynintos funkcijos ir sumažintas gausių tikrintojų skaičius. Yra patvirtinti 8 konsolidavimo priemonių planai, nurodyti konkretūs darbų terminai.
 
Paminėsiu tik keletą. Pavyzdžiui, iš trijų tarnybų – Audito ir apskaitos bei Turto vertinimo priežiūros tarnybos ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos – bus viena – Audito, apskaitos, vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Valstybinė ne maisto produktų ir Lietuvos metrologijos inspekcijos bus prijungtos prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją, bus įsteigtas vienas daugiasektorinis reguliuotojas. Tai padės suvienodinti kontrolės vykdymo procedūras ir reikalavimus, išvengti pakartotinių patikrinimų, sutrumpinti ginčų sprendimo, priežiūros terminus. Sukūrus informacinę sistemą, verslui nebereikės teikti duomenų ar informacijos, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija. Beje, 99 valstybiniai duomenų centrai bus sujungti į 4 aukšto kibernetinės saugos lygio centrus.

Visą priežiūros institucijų konsolidavimo procesą numatoma užbaigti iki 2015 m. vidurio arba pabaigos (priklausomai nuo pokyčių masto ir sudėtingumo), o sudėtingesni procesai turėtų baigtis 2016 metais. Reikės pakeisti beveik 1 500 teisės aktų, tarp jų daugiau nei 100 įstatymų.

Ryžtingi Vyriausybės sprendimai davė finansinių rezultatų kovojant su šešėline ekonomika. Pernai dyzelinių degalų pardavimas išaugo beveik penktadaliu, į biudžetą surinkta daugiau akcizo mokesčio. Kovodami su šešėliu privalome būti dar greitesni, įžvalgesni, išradingesni.

Šias savybes padės sustiprinti išmanioji mokesčių administravimo sistema. Nuo gegužės 1 dienos pradedame diegti pirmąjį jos etapą – kuriamos elektroninės sąskaitų faktūrų bei važtaraščių sistemos, kurios garantuos ūkinių operacijų apskaitymą ir realiu laiku e. važtaraščiais fiksuos visų prekių pervežimo operacijas. Kaupiamos informacijos pagrindu antrajame etape bus sukurta elektroninių kasos aparatų posistemė. Visas operacijas registruos Mokesčių inspekcijos informacinė sistema. Taikomos skaitmeninės priemonės sumažins administracinę naštą mokesčių mokėtojams ir kartu sukurs išmaniąsias elektronines paslaugas. Duomenų bazės atmintis bus patikimas kontrolierius, matantis ir vertinantis visas finansines operacijas.

Per praėjusius metus atlikus išsamų darbo ir socialinių santykių tyrimą, sukurtas naujas socialinis modelis, kuris sukuria prielaidas stiprinti šalies konkurencingumą varžantis dėl investicijų, atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams. Pirmiausia šio modelio pagrindu bus parengtas šiuolaikinės rinkos procesus atitinkantis Darbo kodeksas ir palaipsniui pertvarkyta socialinio draudimo ir socialinės paramos sistema. Darbo santykių reforma yra mūsų visų investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas. Dar laukia didelis darbas, ieškant kompromisų ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais, ir čia, Seime. Kai Lietuva pagal darbo santykių lankstumą yra antrame pasaulio šalių šimtuke – mus lenkia besivystančios Azijos ir Afrikos šalys (ką jau kalbėti apie kaimynus), delsimas ar pažangos ignoravimas būtų nusikaltimas Lietuvos žmonėms. Tikiuosi, kad politinė išmintis nugalės. Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų.

Pasirengėme socialiai jautriai vaikų globos sistemos pertvarkai. Atsisakysime didelių vaikų namų, o tėvų netekusių nepilnamečių priežiūrą patikėsime profesionaliems globėjams. Tačiau šis procesas bus vykdomas palaipsniui, kad atrinktume ir parengtume šiai misijai atsidavusias šeimas, į kurias atėję vaikai būtų tinkamai ugdomi, jaustųsi saugūs, reikalingi ir mylimi.

Kai kalbame apie valstybės saugumą, galvoje turime ir energetiką. Kaip jau minėjau, 2014 metais pradėjęs veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ženklina mūsų savarankiškos energetikos politikos pradžią. Lietuva, tapusi tarptautinės dujų rinkos pirkėja, atveria plėtros galimybes Lietuvos verslui. Dar šiemet iš terminalo gaunamos dujos vamzdžiais pasieks visas savivaldybes, nes Lietuvos dujotiekio žiedui reikalinga jungtis – Klaipėdos–Kiemėnų vamzdyno antroji gija – tiesiama pralenkiant grafiką.

 Mūsų Vyriausybė išjudino ir į Europos Sąjungai svarbių projektų lygmenį iškėlė dar vieną strateginį projektą – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybą. Vamzdyno žiedas sujungs dujų tiekimą Šiaurės ir Vakarų Europoje. Kartu su Lenkijos partneriais profesionaliai parengtos projektų įgyvendinimo analizės padėjo gauti Europos Sąjungos finansavimą, padengsiantį daugiau kaip du trečdalius parengiamųjų ir statybos darbų išlaidų.

Nuo darbų režimo nenukrypstama statant elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ ir Lenkija „LitPol Link“. Elektros linijos, integruojančios Lietuvą į Vakarų elektros tinklus, bus pradėtos eksploatuoti šių metų pabaigoje.

Vyriausybės inicijuota šilumos ūkio pertvarka ir gyvenamųjų namų renovacija pagal naują finansinį modelį beveik trečdaliu sumažino verslo ir gyventojų išlaidas už komunalines paslaugas. Prie to prisidėjo ir Vyriausybės sprendimai bei rezultatyvios derybos su buvusia vienintele dujų tiekėja „Gazprom“.

Jau baigtas pirmasis šilumos ūkio pertvarkos etapas, kurio metu buvo sudarytos sąlygos kuo greičiau ir su mažesnėmis lėšomis savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms pasistatyti pigesnes vietines žaliavas naudojančias katilines. 25-ioms savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms buvo skirta daugiau kaip 30 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų biokuro katilinėms statyti ir daugiau kaip 20 mln. eurų šilumos trasoms atnaujinti. Per dvejus metus pasiekėme, kad šilumos gamyboje jau vienodomis dalimis (per pusę) naudojamas vietinis biokuras ir importuojamos dujos.

Po užsitęsusių politinių diskusijų pernai pradėjome 2-ąjį šilumos ūkio pertvarkos etapą – įgyvendinami Vilniaus ir Kauno atliekų ir biokuro kogeneracinių elektrinių projektai. Tikimės, kad šių metų pabaigoje bus pasirašytos projektavimo ir rangos darbų pirkimo sutartys. Kitais metais jau bus galima pakviesti į statybvietes pasižiūrėti, kaip įgyvendinami vieni iš didžiausių per paskutinius 20 metų energetikos projektai.

Panašų statusą „didžiausias dešimtmečių projektas“ turi ir visose savivaldybėse vykstanti daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacija. Apšiltinto ir sutvarkyto namo gyventojų mokesčiai už šildymą sumažėja 50–60 procentų. Daugiabučių atnaujinimo darbai taip išjudino statybų verslą, kad šis pagal augimo tempus iš krizės nuosmukio duobės šovė į lyderio pozicijas Europos Sąjungoje.

Mūsų investicijos į renovuotus namus grįžta ne tik per tiesiogiai sutaupytą šilumos energiją, bet ir per trečdaliu padidėjusią buto vertę. Šiemet startuoja dvi naujos Miestų inžinerinių tinklų atnaujinimo ir Kvartalinės renovacijos programos. Pastarasis projektas pradedamas nuo Šiaulių, Utenos ir Birštono – čia bus atnaujinami ištisi miesto rajonai – pastatai, apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiamos rekreacinės erdvės. Programoms įgyvendinti taikomos įvairios finansinės priemonės – grąžintina parama, privačios lėšos, lengvatinės paskolos, valstybės suteiktos garantijos, subsidijos, viešoji ir privačioji partnerystė. Mūsų siekis – iki 2020 metų sumažinti energijos suvartojimą 20 procentų.

Gerbiamieji Seimo nariai,
savo kalboje daugiausia dėmesio skyriau per 2014-uosius metus pradėtoms ar parengtoms ekonominėms ar socialinėms pertvarkoms. Metų pabaigoje Vyriausybė priėmė sprendimą, įprasminantį istorinę sukaktį – Lietuvos 100-mečio jubiliejų. Manome, kad jį turime paminėti ne tik panašioms progoms skirtais paminklais, filmais ar leidiniais. Nutarta pastatyti septynis kultūros ir sveikatingumo objektus Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangos bei Druskininkų kurortuose. Mūsų kartos dovana ir Lietuvos šimtmečio jubiliejaus pėdsakas bus rekonstruoti Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai, Lazdynų sveikatingumo centras su plaukimo baseinu ir didžiulis daugiafunkcis centras, pritaikytas vaikų ir jaunimo sporto, kultūros bei socialinėms reikmėms, Klaipėdos miesto plaukimo baseinas ir rekonstruotas dramos teatras, Palangos koncertų salė ir Druskininkų sporto rengimo centras. Džiaugiuosi, kad dėl Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos į Kongresų centrą radome bendrą sutarimą su pasaulio žydų bendruomene dėl jai sakrališkai svarbios teritorijos priežiūros. Neries pakrantėje pagarbiai bus įamžintas vienos iš Lietuvos istorinių tautų – žydų – atminimas.

Tikiuosi, kad 100-uosius Lietuvos nepriklausomybės metus ženklinančios naujos modernios infrastruktūros erdvės paskatins mus dažniau susitikti su menu, prasmingai ir sveikai praleisti laisvalaikį, plačiau atvers Lietuvos ir pasaulio kultūrą. Galimybė tobulėti ir pabūti kartu su šeima, artimaisiais taip pat yra didelė, mus visus telkianti vertybė. Ačiū už dėmesį.
m