Aktualijos

fb-sv351206Gerbiamieji Seimo nariai,

sveikinu visus po vasaros pertraukos susirinkusius į Seimo septintąją sesiją.

Tradiciškai vienas svarbiausių šios sesijos darbų, turintis esminės įtakos  valstybės  ekonomikai ir jos socialiniams įsipareigojimams, – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimas.

Įstatymų svarbos nepasversi. Tačiau drįstu  teigti, kad  Vyriausybės parengtas  ir Seimui pateiktas naujas socialinis modelis turės istorinę reikšmę Lietuvai. Darbo santykių  sritis yra įstrigusi praeityje. Apie tai mums primena   ir Pasaulio ekonomikos forumo atlikto konkurencingumo tyrimo Lietuvai skirta 124 vieta. Ir kaimynių  Estijos bei Latvijos laimėjimai, pertvarkius šią sritį, ir  permainų laukiantis verslas. Pokalbiuose  su Estijos  premjeru ne kartą buvo paminėta, kad Estijoje staigus nedarbo mažėjimas  yra tiesiogiai  siejamas su naujų darbo santykių  įtvirtinimu.

Šiuo metu  prie Seimo susirinkę  profsąjungų  atstovai atkakliai  gina dabartinį Darbo kodeksą. Tačiau ką gina  šis įstatymas, kai  jame numatytas dosnias išeitines išmokas gauna tik menka  dalis iš darbo atleidžiamų  žmoniųIr tai daugiausia – valstybės institucijų darbuotojai.

93 procentai  žmonių iš darbo išeina  vadinamuoju „savo noru“. Tik 0,9  procento pasinaudoja   Darbo kodekso straipsniu, numatančiu  dviejų – keturių mėnesių įspėjimo terminus ir iki pusės metų vidutinio darbo užmokesčio  dydžio išmokas.

Esame  vienoje  komandoje su profesinėmis sąjungomis, kovojančiomis   už žmonių teisę į darbą ir socialines garantijas. Šis  beveik 40-ies  įstatymų  paketas  yra  socialiai  orientuotas ir  leidžia įgyvendinti  tai, ką rinkėjams  savo programoje žadėjo 16-oji  Vyriausybė. Rūpintis ne tik dirbančiaisiais, bet ir norinčiais dirbti. Mums reikia sukurti  palankesnę aplinką naujoms darbo vietoms rastis palankią aplinką, sudaryti prielaidas kelti atlyginimus ir pensijas,  pritraukti investuotojus, stiprinti  Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.

Darbo vietas kuria verslas,  investuotojai, – dėl jų dėmesio   varžosi  ne tik Europos šalys, jau nekalbant apie Baltijos regioną.  Pasenęs,  šiuolaikinių  darbo santykių idėjos   neatitinkantis  Kodeksas  šioje kovoje yra  silpnoji Lietuvos vieta. Todėl ir ryžomės imtis atsakomybės iš pagrindų  pertvarkyti šią sritį.  Seimui pateikėme  kompleksinį dokumentą, reglamentuojantį lankstesnius  darbo santykius, patikimas socialines garantijas, veiksmingesnę bedarbių apsaugą ir efektyvesnę darbdavių kontrolę,  kad nebūtų piktnaudžiavimų.  Taigi, ir profesinės sąjungos  taptų įtakingesniu socialiniu  partneriu,  siekiant  geresnių  darbo sąlygų.

Kartu pertvarkoma  Valstybinio socialinio draudimo, pirmiausiai – pensijų, sistema, leis reguliariai, remiantis objektyviais ekonomikos duomenimis, indeksuoti pensijas. Kad jos didėtų ne prieš rinkimus, bet būtų susietos  su darbo užmokesčio augimu. Socialinio draudimo pensijos labiau priklausytų nuo kiekvieno apdraustojo įmokų, o tai  pozityviai lemtų jų mokėjimo paskatas, mažintų šešėlio efektą.  Beje, šiuo požiūriu  šešioliktoji Vyriausybė, mokėdama kompensacijas  už buvusios valdžios sunkmečiu  neteisėtai nusavintas pensijas,   pagal finansines išgales  nuosekliai didina socialines išmokas, kelia atlyginimus mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

Naujos darbo kodekso iniciatyvos  yra finansiškai pagrįstos ir buvo pristatytos visuomenei.    Brandžios visuomenės, valstybės ir valdžios požymis –  ne revoliucijos, o sprendimai, skatinantys evoliuciją. Mūsų Vyriausybė, tęsdama  pradėtus darbus ir nuosekliai siekdama ambicingų  tikslų, atvedė  Lietuvą į euro zoną  ir prie narystės derybų stalo  su įtakinga  tarptautine Europos  bendradarbiavimo ir  plėtros organizacija. Šiandien Vyriausybės  sprendimą dėl euro palaiko net 68 procentai  gyventojų. Reitingo agentūros Lietuvą pakėlė iki  aukščiausio  iki šiol gauto A3  lygio, ir dėlto skolinimosi kaina atitinkamai sumenko iki rekordinės žemumos. 

Todėl kviečiu  Seimo narius  įvertinti atliktą darbą  ir palaikyti pateiktą  socialinį modelį, kurio tikslas – suteikti  Lietuvai  daugiau  konkurencinių jėgų, o mūsų žmonėms – galimybę daugiau uždirbti ir  turėti patikimesnių socialinių garantijų.  Prie naujo socialinio  modelio – lankstesnių darbo santykių, kurie verslui  suteiks  naujų galių plėtrai,  pridedame ir savo  įsipareigojimą –  nuo 2016 metų  pradžios 25 eurais iki 350  eurų didinti  minimaliąją  mėnesinę algą.    

Greta šio fundamentalaus  įstatymų paketo Vyriausybė  rengia ir kitas teisines priemones,  padėsiančias pritraukti  į Lietuvą strategiškai svarbių investicijų, neutralizuoti Rusijos draudimų Europos  Sąjungos eksporto prekėms padarinius.   Eksportas  į šią šalį sumažėjo  beveik 900 mln. eurų, tačiau  pusė  prarastos  prekybos  buvo sėkmingai perkelta į Europos Sąjungos  šalis.   Čia  mūsų eksportas išaugo 7 procentais.

Vyriausybė  nuosekliai skatina naujų  užsienio prekybos  krypčių  paiešką.

Pastaraisiais  metais Lietuvos   eksporto geografija prasiplėtė rekordiniu šalių skaičiumi  – eksportuojama į  beveik dviejų šimtų  valstybių  rinkas.  Rusija  jau iškrito  iš lietuviškos kilmės prekių  pagrindinių rinkų dešimtuko, ir dabar užima tik 15 vietą.   Tačiau ne tik Rusijos draudimai, bet ir jos  ūkio   nuosmukis  turi didelę įtaką  mūsų eksportui ir bendrajam vidaus produktui.

Inicijavome tarpinstitucinius  susitarimus ir rengiame teisinę bazę, kuri sudarys prielaidas padidinti  mūsų ekonomikos variklio apsukas.  Esame pasirengę iš esmės  pakoreguoti  imigracijos  ir specialistų  rengimo  politiką, nes kvalifikuotos darbo jėgos stygius pradeda stabdyti Lietuvos  verslą. Kaip parodė „Spinter“ tyrimas, 59%  apklaustų  įmonių nurodė, kad  reikalingų  specialistų stoka  užkerta  kelią tolesnei  plėtrai. Pasaulio konkurencingumo indekse šalies gebėjimo pritraukti talentus kategorijoje Lietuva stovi ant žemiausių laiptelių (129 vieta iš 144).  Pernai   dėl  informacinių technologijų  specialistų trūkumo liko  neužimtos  500 gerai apmokamų darbo vietųNet  8 tiesioginių užsienio investicijų  perkėlimo   projektai informacinių  technologijų  sektoriuje stringa dėl nekonkurencingo imigracijos procedūrų reglamentavimo.

Ekonominė  imigracija  gali tapti   nauju  instrumentu  talentams, reikalingiems kvalifikuotiems specialistams pritraukti ir tiesioginėms užsienio investicijoms skatinti.    Laikas  ir Lietuvai sekti kitų šalių  pavyzdžiu – pradėti vilioti   „protus“ į mūsų mokslo ir verslo slėnius, prisidėti prie aukštųjų  technologijų  perversmo – tam skiriame   600 mln. eurų investiciją.

Šiai rudens sesijai pateikėme įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis siūloma pertvarkyti visą migracijos sistemą. Kartu siekiame    išplėtoti talentingų žmonių, aukštos kvalifikacijos specialistų  pritraukimo politiką.    Šiuo metu  dar projektuose dėliojama  institucijų  pertvarka,  bet, manau, netrukus  paviešinsime  ir konkrečius   pasiūlymus, tarp kurių bus naujas už ekonominę imigraciją ir integraciją atsakingas padalinys.

Jau yra supaprastintas leidimų laikinai gyventi išdavimas aukštos klasės  specialistams, įmonių vadovams, investuotojams, į Lietuvą perkeliamoms ar veiklą pradedančioms  didelio potencialo kompanijoms. Šis procesas  pagal poreikį bus tęsiamas toliau.

Siekdami pritraukti užsienio specialistų, iš  akipločio neišleidžiame  galimos  įtampos dėl  nacionalinio saugumo. Tai – papildomos užduotys, kurios atsiranda dėl didėjančių pabėgėlių srautų iš karinių konfliktų niokojamų kraštų, Rusijos  karinių  veiksmų   prieš Ukrainą,  jos  ekonominio nuosmukio ir draudimų.  Praėjusį rudenį sugriežtinome  migracijos taisykles, kad pristabdytume  fiktyvių  įmonių kūrimo bumą, dažnai tik pridengtą  „startuolių“ fasadais.  Džiaugiuosi, kad keturios  ministerijos,  Lietuvos darbo birža ir Migracijos departamentas  rado bendrą  sprendimą, kaip,  netrukdant steigtis užsienio kapitalo įmonėms, kontroliuoti nepageidaujamų  asmenų  veiklą  ir paspartinti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą.

Svarbias pertvarkas numatome  ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu  rengimo srityje.    Atsižvelgdami į Lietuvos verslo ir užsienio investuotojų poreikius  bei siekdami  stiprinti Lietuvos konkurencingumą,  sprendžiame  susidariusias ilgalaikes reikiamų specialistų pasiūlos problemas. Numatoma   gerokai išplėsti  priėmimą  į darbo rinkoje  itin paklausias  gamtos  mokslų, technologijų, inžinerijos  ir matematikos specialybes.   Jų poreikį galiu pagrįsti  faktais. Pernai metų Eurostato duomenimis,  Lietuva yra paskutinė tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal parengiamų informacinių technologijų ir gyvybės mokslų absolventų skaičių bei pagal aukštos kvalifikacijos inžinierių kiekį darbo rinkoje. „Investuok Lietuvoje“ paskaičiavo, kad  jeigu nesiimsime  radikalių permainų,   2018–2019 m.  Lietuvoje  truks  10 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų.

Šiemet studentų priėmimą į informacinių technologijų programas jau padidinome 10 proc. Nuo kitų metų  ketvirtadaliu solidesnę stipendiją gaus doktorantai – jų stipendija nebuvo didinama nuo 2008 metų. Tikimės, kad tai paskatins  jaunimą rinktis mokslininko karjerą. Jau dabar pradedame ruoštis    2016–2017 mokslo metams. Gerokai didinsime valstybės finansavimą paklausioms  specialybėms, pagal poreikį jį koreguosime ir perskirstysime.

Atkreipiu jūsų dėmesį, kad  Seimui jau yra pateiktas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas.  Šis įstatymas sudarys sąlygas reikiamoms pertvarkoms. Tai  leis siekti aukštesnės studijų  kokybės, taikyti  lankstesnius  mokymosi metodus, garantuos geresnę studijų rezultatų atitiktį darbo rinkos ir asmens profesinio kelio reikmėms.  Universitetai ir kolegijos  kartu su verslininkais ir užsienio investuotojais galės veiksmingiau ir dinamiškiau tobulinti studijų programas, o valstybė – skatinti   gerų rezultatų   pasiekusias aukštąsias mokyklas per sudaromas su jomis sutartis.

Šį rudenį  pradedame pokalbius su universitetais ir kolegijomis, kad  paskatintume  jų integraciją   arba  apsijungimą į stambesnius mokslo ir studijų  telkinius.  Tam yra kelios priežastys:  abiturientų skaičiaus mažėjimas, racionalesnis  Europos  Sąjungos lėšų  panaudojimas, studijų kokybė,  aukštojo  mokslo potencialo ir konkurencingumo gerinimas, pasaulinės akademinės integracijos tendencijos.

Seimui  teikiame   įstatymų projektus, kuriais numatoma  toliau tęsti valstybės  įmonių  ir   institucijų  konsolidaciją.   Strategiškai svarbias įmones sujungiame į atskiras grupes – holdingus, kad būtų sudarytos sąlygos didinti veiklos efektyvumą ir skaidrumą, patrauklumą investicijoms, taikyti  šiuolaikinę vadybą, atsisakyti nuostolingų veiklų. Šiuo metu baigiamas  kurti  energetikos įmonių holdingas, o neseniai  Vyriausybės strateginiame komitete priimtas  sprendimas  steigti  transporto bei ryšių sektoriaus  holdingą, kurį visiškai  kontroliuotų valstybinė akcinė bendrovė.

Vyriausybė   nuosekliai eina    priežiūros ir kontrolės institucijų  konsolidavimo keliu. Šioje Seimo sesijoje  siūlome  pritarti   idėjai reorganizuoti aštuonis regionų aplinkos apsaugos departamentus. Siekiama atskirti leidimų išdavimo ūkinei veiklai ir priežiūros funkcijas, nes savikontrolė neveikia. Pastaraisiais metais matome  ydingus padarinius – gražiausiose nacionalinių parkų, draustinių vietovėse  dygo pastatai, kuriems buvo gauti  visi reikalingi leidimai. Dabar valstybė  už nugriautus ar griaunamus statinius turi sumokėti teismų priteistus  milijoninius ieškinius.  Aplinkos apsaugos departamentų funkcijos  bus padalytos Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Taip pat siūlome visų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos specialistų  atestaciją pavesti  vienai  institucijai  – valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centrui“.

Vyriausybė   toliau  tęs konsolidavimo priemonių planuose numatytą verslo  reguliavimo ir priežiūros  sistemos pertvarką,  kurios tikslas – sumažinti   tikrintojų skaičių  ir aiškiai apibrėžti kiekvieno jų funkcijas.  Jau ankstesnėse sesijose buvo pateikti ir priimti įstatymų   paketai,  palengvinę  ūkio subjektams  tekusią  perteklinių biurokratinių   procedūrų naštą. Atliekama  administracinės naštos nuolatinė  stebėsena padeda   nustatyti  verslui trukdantį perdėtą reguliavimą. Šioje sesijoje siūlome  supaprastinti licencijų išdavimo tvarką sveikatos apsaugos paslaugų srityje, taip pat įteisinti  galimybę fiziniams asmenims  verstis individualia asmens ir turto apsaugos veikla.

Lietuva į nacionalinę teisę perkelia paskutinius fundamentalius Bankų sąjungos teisės aktus, kurie  galimos kiekvienam Lietuvos piliečiui, savo santaupas  laikančiam banke, kredito unijoje ar kitoje teisėtoje šalies finansų institucijoje,  finansų krizės atveju užtikrins  dar geresnę lėšų apsaugą. Pažymėtina, kad finansų institucijų pertvarka bus vykdoma  ir garantijos teikiamos ne iš mokesčių mokėtojų, o iš bankų, kredito unijų, kitų finansų įstaigų surinktų įmokų. Vyriausybė pritarė šiam bankų pertvarkymo įstatymų projektų paketui ir tikisi, kad jį patvirtins ir Seimas.

Kitas svarbus teisės aktas  – Mokėjimų įstatymo projektas.  Jame bus įtvirtintos nuostatos, leisiančios apriboti bankų  įkainių už teikiamas mokėjimų paslaugas nepagrįstą augimą. 

Pristatydamas septintosios  sesijos darbus, noriu paprašyti   gerbiamųjų kolegų, kad darbotvarkėje   pirmumo teisė  būtų suteikta  svarbiems įstatymų  projektams, kurie jau yra pateikti   svarstyti  Seimui. Tai  kova su korupcija ir  „šešėliu“.   Primenu, kad Vyriausybė siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę  už neteisėtai gabenamas mažesnės vertės  negu  iki šiol prekes ir taip padidinti  kontrabandos kaštus bei riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Gerbiamasis Seime,

Šešioliktoji Vyriausybė  savo programoje įsipareigojo siekti, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų  vien  tik ekonominiai veiksniai. Kad būtų atsižvelgiama  į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę  ir mokyklos reikšmę bendruomenei.  Kviečiu palaikyti mūsų siūlymą leisti savivaldybėms laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, o sutaupytus pinigus skirti kitoms švietimo reikmėms, mokyklų  kaimo vietovėse  išsaugojimui. Tarpžinybinė darbo grupė parengė naują bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo metodiką, kuri  būtų grindžiamane mokinio, o   klasės (grupės) krepšelio principu.  Eksperimento  tvarka  ši metodika bus taikoma  keliose savivaldybėse.

Vyriausybė,  patikslinusi  mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo formulę,  sudarė  prielaidas nuo šių metų spalio 1 dienos per tris mėnesius įvesti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį.   Tikimės, kad dėl to gerokai daugiau vaikų    po pamokų  įsitrauks į prasmingą, kūrybingumą  ir gebėjimus  ugdančią veiklą.

Yra parengtos  Švietimo įstatymo   pataisos, leisiančios nuo 2016 mokslo metų  rugsėjo 1-osios įteisinti  privalomą priešmokyklinį ugdymą, kad visi vaikai  turėtų  lygias  galimybes pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą.  Pedagogai patvirtins, kad  ankstyvasis ugdymas yra labai svarbi švietimo investicija tolesniam sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą, žmogaus tobulėjimui, jo socialinei  integracijai.

Privalomąjį priešmokyklinį ugdymą norėjome įvesti jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Tam tikslui   papildomai buvo skirta beveik 1,5 mln.  eurų, bet, deja,  22 savivaldybės nesugebėjo įrengti ugdymui tinkamų patalpų. Laukia didelis darbas – preliminariais duomenimis, reikės įsteigti apie 200 priešmokyklinio ugdymo grupių ir įdarbinti apie 200 priešmokyklinio ugdymo pedagogų. Noriu pabrėžti, kad  Vyriausybė įvykdys savo įsipareigojimą – priešmokyklinio ugdymo  pedagogų atlyginimą padidinti  iki bendrojo ugdymo  pedagogų darbo užmokesčio lygio.   

Taip pat  baigsime įgyvendinti  trejų metų  atlyginimų kėlimo programą   kitai mažas  pajamas gaunančiai darbuotojų  grupei  – kultūros  darbuotojams.  

Šiandien kreipdamasis į jus, negaliu  nepaminėti  vaikų globos  sistemos pertvarkos.  Seimui  yra pateikti teisės aktai, padėsiantys įgyvendinti  Seimo priimtą Vaiko teisių apsaugos  institucijų  pertvarkos  koncepciją. Pastaraisiais  mėnesiais įvairaus rango  politikai   kritikuoja   Vyriausybę  dėl  esą      lėtai pertvarkomų vaikų globos namų. Tačiau kur buvo tie politikai, kai praėjusio Europos Sąjungos paramos laikotarpio  lėšos – milijonai  litų buvo   investuojamos ne į sistemos pertvarką, o pastatų renovaciją.  Pakartosiu  dabar vartojamą žodį  –  į „monstrų“  renovaciją.   Kaip žinome,  ES lėšomis atnaujintų  pastatų  paskirties negalima keisti  penkerius metus.  Tai  – problema, kaip ir kiti  mūsų Vyriausybei palikti  laiką atimantys darbai. Pavyzdžiui, teisiškai būtinas globos įstaigų  valstybės ar savivaldybių turto  nuosavybės nustatymas ir įforminimas, seniai baigtų arba dėl sustabdyto finansavimo nebaigtų  renovacijos darbų priėmimas. Visa tai lėtina reformos tempą.

Pradėjome  šią nepaprastai sudėtingą  pertvarką  ir ją įgyvendinsime labai  atsakingai. Mums nereikia iškilmingų raportų apie uždaromas įstaigas. Padarysime viską, kad likimo nuskriaustiems vaikams būtų sudarytos geresnės ugdymo sąlygos. Kaip jau esu sakęs,  kad  jie gyventų  jaukesnėje šeimų aplinkoje, kad jaustųsi saugūs, reikalingi ir mylimi.     

Gerbiamieji,

trumpai apžvelgęs svarbiausias  kryptis, kuriomis  bus tęsiamos pertvarkos, negaliu nepaminėti  Lietuvos energetinį saugumą sutvirtinančių  darbų. Metų sandūroje bus nutiestos ir  pradės veikti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija.  Per  „LitPol Link“  bei „NordBalt“  galėsime  importuoti pigesnę  elektros energiją,  mums nebereikės  gaminti brangesnės elektros iš dujų. Todėl  nuo kitų metų naikinsime elektros gamybos kvotas dujų termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje.  Tuo sutaupysime  viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžeto lėšų ir sudarysime sąlygas 2016 m. vėl sumažinti elektros energijos kainas vartotojams.

Nuo kitų metų planuojame patvirtinti ir gamtinių dujų pajėgumų modelį, kuris vartotojams garantuos, kad dujos bus tiekiamos laiku ir už konkurencingą kainą. Skaičiuojama, kad, 2016 metais įdiegus naują gamtinių dujų pajėgumų modelį, Vilniuje šilumos kaina gali sumažėti iki 5 procentų. Tie vartotojai, kurie efektyviai išnaudoja turimus dujų tiekimo pajėgumus, patvirtinus naują modelį, išleis mažiau. Tarp tokių vartotojų yra ir „Achema“.

Daugiau nei pusmetį veikiantis Suskystintų gamtinių dujų (SGD)  terminalas išplėtė dujų prekybą  tarp Baltijos  šalių   ir turėjo  įtakos rekordiniam  dujų kainų kritimui.  Prieš metus LITGAS sudarius sutartį su „Statoil“ dėl dujų tiekimo terminalui, buvo žadėta toliau plėtoti  bendradarbiavimą. Šiemet LITGAS ir „Statoil“ paskelbė, kad dar šiais metais Lietuvoje bus įsteigta bendra įmonė, kuri imsis naujos veiklos – dujų tiekimo mažos apimties SGD terminalui. Toks „Statoil“ pasirinkimas yra geras mūsų šalies ir energetikos kompanijų patikimumo įvertinimas, stiprinantis mūsų energetinę nepriklausomybę. 

Todėl beveik puspenkto šimto įstatymų projektų pakete neišvengiamai bus ir teisės aktų, skirtų energetinio efektyvumo ir  saugumo didinimui.

Vyriausybė teikia didžiulį įstatymų pluoštą, reglamentuojantį istorines ir mažesnes, bet labai reikalingas pertvarkas ekonomikos, energetikos, švietimo ir kitose srityse. Kviečiu visus konstruktyviam darbui frakcijose, komitetuose ir šioje salėje, kad Lietuvą į priekį vestų  drąsūs, pagrįsti ir būtini  sprendimai.