Aktualijos

aaaafb-sv351210Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, taip pat su juo susijusiems kitiems teisės aktų projektams.

Šiandien priimtas biudžeto projektas yra: socialiai orientuotas, nes kaip ir ankstesniais metais didinamos išlaidos socialiniam sektoriui, mažiausioms algoms didinti, sunkmečiu mažintoms išmokoms kompensuoti, pensijoms didinti; parengtas atsakingai, atsižvelgiant į šiandienos situaciją ir žiūrint į ateitį. Užtikrinantis fiskalinį tvarumą, skatinantis investicijas. Šis biudžetas – tai yra mūsų Vyriausybės reakcija į išorės aplinkos iššūkius, turiu galvoje papildomas lėšas Krašto apsaugai.

Kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžeto pajamos (kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro 2 mlrd. 6 mln. eurų) 2016 m. sudarys 9 mlrd. 289 mln. eurų, arba 0,2 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet, o išlaidos – 9 mlrd. 875 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau nei šiemet.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos, be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 2016 m. preliminariais skaičiavimais, sieks apie 7 mlrd. 283 mln. eurų, arba bus beveik 5 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet.

Biudžeto išlaidos auga dėl mūsų vykdomų įsipareigojimų – tiek dėl pensininkams konservatorių nukirptų pensijų, kurias Konstitucinio Teismo esame įpareigoti grąžinti. Tiek dėl didinamo biudžeto Krašto apsaugai – kitų metų biudžeto projekte numatoma skirti 574 mln. eurų, arba 149 mln. eurų daugiau, palyginti su 2015 metais. 2016 metais valstybės biudžeto projekte planuojami asignavimai krašto apsaugai sudaro 1,48 bendrojo vidaus produkto.

Kitų metų biudžeto projekte numatytos lėšos darbo užmokesčiui didinti. Sprendimams, kurie buvo priimti 2015 metais, tai yra nuo liepos 1 d. minimaliąją mėnesinę algą padidinti nuo 300 iki 325 eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus padidinti vidutiniškai 46 eurais, suplanuota papildomai beveik 17 mln. eurų.

Numatoma ir toliau dar kartą didinti darbo užmokestį. MMA augs iki 350 eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai vidutiniškai didės 71 euru, tam suplanuota papildomai beveik 12 mln. eurų. Numatoma, kad bus gerinamos karių darbo apmokėjimo sąlygos – tam skiriama 12 mln. eurų. Vidaus tarnybos statuto ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti po 11 mln. eurų.Taip pat bus didinamas bendras neapmokestinamasis pajamų dydis, o taip pat atskirai už kiekvieną vaiką šeimoje.

Svarstant išlaidų galimybes, buvo privalu atsižvelgti į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris apibrėžia didžiausią leistiną visų valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo ribą.

Vykdomos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, todėl Finansų ministerija nuo 2016 m. keičia savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis (procentais) bus apskaičiuojama, remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu vienam gyventojui tenkančio šio mokesčio santykiu.

Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) bus nustatoma 100 procentų, o tos, kurių prognozuojamos savivaldybės pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, tampa „donorėmis“.

Dėl naujo reglamentavimo keičiasi ir savivaldybių „donorių“ struktūra. „Donorės“ (jų prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui viršija vidutines GPM pajamas vienam šalies gyventojui) kitąmet bus Vilniaus m. savivaldybė – 45,95 proc. tenkančio GPM, Kauno m. – 76,85 proc., Klaipėdos m. – 87,32 proc. ir Neringos savivaldybė – 59,04 proc.

Bet anksčiau „donorės“ negaudavo lėšų vadinamiems išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai. Taigi Vilniui, kaip ir kitoms savivaldybėms, bus apskaičiuojamos lėšos atsižvelgiant į vietinių kelių ir gatvių ilgį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir kitus rodiklius, turinčius įtakos savivaldybių išlaidoms.

Todėl 2016 m. mažesnę GPM dalį procentais gausiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės papildomų pajamų gaus iš lėšų išlaidų struktūros skirtumams išlyginti (Vilniui tai sudarys apie 12,1 proc., Kaunui – 6,8 proc., Klaipėdai – 3,8 proc., Neringai – 1,6 proc.).

Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis – nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai  GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo.

Vyriausybė 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kaip ir numato teisės aktai, iki spalio 17 dienos pateiks svarstyti Seimui.