Aktualijos

dsc_0554Dėkoju už kvietimą dalyvauti šioje konferencijoje ir pristatyti mūsų Vyriausybės paskutinių kadencijos metų veiklos kryptis. Priminsiu, kad darbą pradėjome, keldami ekonomikos skatinimo, tvaraus augimo tikslus, ir pirmą kartą mūsų politinėje kultūroje įgyvendinome strategiškai svarbių projektų tęstinumo principą.

Kalbėdamas apie ekonominės politikos prioritetus, negaliu aplenkti energetikos. Tai – vienas esminių mūsų valstybės ekonominio-socialinio saugumo bei stabilumo garantų. Ryškus Vyriausybės nueito kelio ženklas – Europoje pavyzdine tapusi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba, beveik metais anksčiau, nei buvo numatyta, iki regioninio magistralinio vamzdyno nutiesta svarbi terminalo dujų tiekimo jungtis, baigiamos tiesti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Tai nauji Lietuvos nepriklausomybės – energetinio savarankiškumo istorijos etapai ir Rusijos sumažėjusios energetinės įtakos Baltijos regione simboliai.

Lietuvos laimėjimai, įgyvendinant strateginius projektus, sulaukė tarptautinių energetikos specialistų, akademinio pasaulio atstovų, aukštų Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstybių politikų įvertinimo.  Beje, Amerikoje, kurioje energetinis saugumas suvokiamas kaip svarbus geopolitinis elementas, išgirdome komplimentų, kad Lietuvos ryžtingi veiksmai ir laimėjimai turėtų įkvėpti amerikiečius politikus priimti reikalingus sprendimus dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto į pasaulines rinkas. Šiemet vasarą „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuvos bendrovė padės įgyvendinti SGD terminalo projektą Kolumbijoje. Tai irgi istorinis momentas – pirmoji tokia pobūdžio sutartis Lietuvos energetikos sektoriuje.

Ne tik sumažėjusios pasaulinės dujų kainos, bet ir tvirtos Lietuvos derybinės pozicijos su Rusija lėmė, kad Lietuvoje iš Europos Sąjungos šalių labiausiai sumažėjo dujų kainos. Šis kuras Lietuvoje, jeigu palyginsime praėjusių metų antrąjį pusmetį su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, atpigo beveik 20 procentų, o gyventojai mokėjo netgi mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Energijos kainos yra bazinė ekonomikos konkurencingumo dedamoji, nuo kurio priklauso tvarus augimas. Todėl ateinančiais metais tęsime po 2012 metų pradėtą sisteminę energetikos sektoriaus pertvarką – ryžtingai mažinsime viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir didinsime sektoriaus efektyvumą. Per dvejus metus mums pavyko elektros kainą sumažinti apie 13 procentų, o šilumos kainas – apie 20 procentų. Galime palyginti: 2011–2013 metais elektros kaina buitiniams vartotojams augo 10 procentų, o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo 2010 iki 2012 m. pašoko net 25 procentais.

Kitais metais pereiname į antrą šilumos ūkio pertvarkos etapą. Prasidės biokuro kogeneracinių elektrinių – bene didžiausių per pastaruosius 20 metų energetikos objektų – statyba Vilniuje ir Kaune. Pradėjus joms veikti, dar labiau atpigs šilumos kaina vartotojams. Be subsidijų, rinkos kainomis gamindami elektros energiją, sumažinsime jos importą ir kartu mažiausiais kaštais galėsime įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus komunalinių atliekų utilizavimo tikslus.

Pastaraisiais metais dar labiau sutvirtinome Lietuvos ekonomikos pamatus, todėl ji kaip niekada atspari krizėms – auga stabiliai, nepaisant įvairių sukrėtimų, neigiamų poveikių. Esame atviros ekonomikos šalis. Jos raidą stipriai veikia išorės aplinka, kuri nebuvo itin palanki. Stringantis ir vangus euro zonos šalių atsigavimas, Graikijos skolų krizė, išaugusi geopolitinė rizika, Rusijos draudimų politika ir jos ekonomikos nuosmukis ribojo spartesnio augimo galimybes, pristabdė eksporto – mūsų pagrindinio ekonomikos variklio eigą. Bet Lietuva eina į priekį, nors pučiantis priešpriešinis vėjas verčia sulėtinti žingsnius. Todėl mes toliau stiprinsime savo ekonomikos jėgas, kad žingsniai taptų platesni.

2016 metų biudžeto projekte įkomponuoti fiskalinės politikos instrumentai, skatinantys ūkio augimą. Veikiama ne tik per įvairios veiklos finansavimą – investicijas į transporto, energetikos infrastruktūrą – be Europos fondų pinigų, tam numatoma skirti ir 1,230 mlrd. eurų valstybės lėšų. Kartu numatomos priemonės vidaus pramonės gyvybingumui didinti, kaip atsvara sumažėjusiam eksportui ar dėl laikino nusilpimo. Taigi stiprinsime vidaus rinką, auginsime vidaus paklausą, bet tai nepažeis tvaraus augimo ir eurozonai taikomos išlaidų ribojimo taisyklės.

Siekiant mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir formuoti apmokestinimo progresyvumą, nuo 2016 metų 34 eurais (nuo 166 iki 200 eurų) didinamas maksimalus mėnesinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). O fiksuotas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (PNPD) už kiekvieną vaiką šeimoje išaugs dvigubai (nuo 60 eurų iki 120 eurų).

Kitos priemonės – ūkio realijas atitinkanti didesnė minimali mėnesinė alga ir atlyginimų didinimas tam tikruose sektoriuose. Visos trys priemonės turi sinerginę įtaką – didina žmonių perkamąją galią, kuri savo ruožtu skatina vietos verslo plėtrą.

Kad tai įgyvendintume, 2016 metų biudžeto projekte numatytos nemažos sumos darbo užmokesčiui didinti. Kaip jau buvo skelbta, nuo metų pradžios minimali mėnesinė alga augs iki 350 eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didės vidutiniškai 71 euru (papildomai skiriama beveik 12 mln. eurų). Numatoma gerinti karių tarnybos apmokėjimo sąlygos – tam planuojama išleisti beveik 12 mln. eurų. Vidaus tarnybos statuto ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti po 11 mln. eurų.

Kasmet atliekamas Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimas aiškiai parodo, kada ekonominės raidos kelias veda į greitkelį, o kada virsta duobėtu vieškeliu.  Lietuva pagal bendrą konkurencingumo indeksą šiemet pakilo per 5 pakopas į 36 vietą, o pagal inovacijų ir verslo išmanumo indeksą – 7 pakopomis į 37 vietą.

Vyriausybė toliau tęs pradėtas ilgalaikes programas, kurios neša ekonominę sėkmę. Pavyzdžiui, didžiulio masto daugiabučių namų renovacija prikėlė iš nuosmukio statybų verslą ir išvedė jį į Europos Sąjungos augimo lyderius. Pradedame dvi naujas Miestų inžinerinių tinklų atnaujinimo ir Kvartalinės renovacijos programas, kurioms įgyvendinti taikomos įvairios finansinės priemonės – grąžintina parama, privačios lėšos, lengvatinės paskolos, valstybės suteiktos garantijos, subsidijos, viešoji ir privačioji partnerystė. Tikslas – iki 2020 metų sumažinti energijos suvartojimą 20 procentų.

Didelę dalį neigiamos rizikos mūsų ekonomikai padėjo atsverti euro įvedimas ir griežta fiskalinė drausmė. Ateinančiais metais, kaip ir šiemet, telksimės darbui ir narystės deryboms su viena įtakingiausių tarptautinių institucijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Stojimo į šią organizaciją prašymą atnaujinome iškart po koalicinės Vyriausybės suformavimo ir sustiprinome pasirengimą narystei nacionaliniu mastu. Šiemet gautas kvietimas pradėti derybas – strateginis laimėjimas, tačiau ateinančiais metais laukia dar didesnis darbas, kad Lietuva galėtų padėti narystės parašą prestižiniame ekonomiškai pajėgių valstybių klube.

Siekiant efektyvesnio valstybės įmonių valdymo ir atsižvelgiant į EBPO parengtas gaires valstybės įmonių valdysenai, dar pernai Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kad į valstybės ir savivaldybės įmonių valdybas būtų skiriami ir nepriklausomi nariai. Stambiose valstybės įmonėse jie turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį visų narių. Šiemet patvirtinome kandidatų parinkimo tvarką, kurią vertiname kaip bandomąjį projektą. Jeigu atrankos procese iškils problemų ar gausime racionalių pasiūlymų, tobulinsime šio proceso teisinį reguliavimą. Į valstybės įmonių valdybas norime pritraukti nešališkų, nuo interesų grupių nepriklausomų, geros valdymo patirties turinčių specialistų. Panaši tvarka rengiama ir valstybės valdomoms akcinėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms, steigiamiems holdingams. Taikydami gero valdymo principus, didindami nepriklausomų narių skaičius kolegialiuose priežiūros ir valdymo organuose, sieksime užtikrinti veiksmingą ir tvarią valstybės valdomų įmonių veiklą, o valstybei – didesnę grąžą.

Esame priėmę sprendimą pertvarkyti visą verslo priežiūros sistemą, kad sąžiningam verslui būtų daugiau erdvės ir šviesos. Yra sudaryti 8 konsolidavimo priemonių planai – priežiūros institucijų konsolidavimo darbą numatome užbaigti 2016 metais. Tai labai sudėtingas procesas, pradedant senosios sistemos užtarėjų trukdymais ir baigiant dideliu techniniu darbu. Reikia pakeisti beveik 1 500 teisės aktų, tarp jų – daugiau nei 100 įstatymų.

Skatindami vidaus bei užsienio investicijas, gerokai sumažinome administracinę naštą verslui. Smarkiai praretinome įvairių licencijų, leidimų bei kitokių privalomų raštų skaičių. Nors popierizmo sumažėjo, tačiau Lietuvos verslininkai neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją vis dar nurodo kaip rimtą trukdį. Per 25-erius nepriklausomybės metus buvo sukurti gilūs klodai įvairių taisyklių ir tvarkų. Palaikydami nuolatinę biurokratinių procedūrų stebėseną, tikimės pasiekti protingos kontrolės ir verslo veikimo laisvės pusiausvyros.

Vienam svarbiausių mūsų ekonomikos variklių – smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač jauniems ar pradedantiems verslininkams – suteiksime geresnę prieigą prie finansinės paramos šaltinių. „Versli Lietuva“ turi visą paketą specializuotos paramos: įvairių mokymų, kursų ir konsultacijų. Plačiau neapsistodamas ties šia tema, noriu atkreipti jūsų dėmesį į viltingas permainas žemės ūkyje, apie kurio problemas įprasta kalbėti vos ne kiekvieną dieną. Į šį verslą aktyviai įsilieja jauni žmonės. Kai šiemet pavasarį paskelbėme 20 mln. eurų šaukimą jauniems ūkininkams paremti, paraiškų gavome dėl beveik tris kartus didesnės sumos, todėl paskelbtas papildomas šaukimas dėl 10 mln. eurų paramos. Jauni žmonės keičia mūsų žemės ūkio veiklos specifiką – jie žingeidūs naujovėms, taiko pažangias technologijas, atgaivina tokius perspektyvius verslus kaip mėsinė galvininkystė, avininkytė, imasi maisto žaliavos perdirbimo, buriasi į kooperatyvus. Tokią neabejotinai naudingą kooperatyvų veiklą rinkos ekonomikos sąlygomis dar labiau skatinsime ateinančiais metais.

Pereidamas prie svarbiausių kitų metų darbų, paminėsiu mums ne itin palankius Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo rezultatus. Darbo santykių ir gebėjimų pritraukti talentingus specialistus srityse Lietuva tarp 140 šalių stovi ant žemiausių reitingo laiptelių.

Džiaugiuosi, kad artimiausiu metu galime ištaisyti šią padėtį. Seimui pateiktas naujas socialinis modelis, kurio pagrindu parengtas šiuolaikinės rinkos procesus atitinkantis Darbo kodeksas ir bus palaipsniui pertvarkoma socialinio draudimo ir socialinės paramos sistema. Darbo santykių reforma – investicija į Lietuvos konkurencingumą, našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas. Naudodamasis proga, noriu padėkoti verslininkams, žurnalistams, ekspertams, padėjusiems pristatyti visuomenei socialinio modelio projektą.

Pradedame spręsti ir kitą rimtą Lietuvos verslo ir investuotojų problemą. „Spinter“ tyrimas parodė, kad 59 % apklaustų įmonių reikiamų specialistų stoką nurodo kaip kliūtį tolesnei plėtrai. Pernai darbdaviams nepavyko rasti informacinių technologijų specialistų į 500 gerai apmokamų darbo vietų. Jeigu nebus permainų, 2018–2019 metais Lietuvoje truks jau 10 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų. Pastaraisiais metais 8 tiesioginių užsienio investicijų perkėlimo į Lietuvą projektai informacinių technologijų sektoriuje stringa dėl nekonkurencingo imigracijos procedūrų reglamentavimo.

Galiu pranešti, kad baigiami rengti teisės aktai, kurie sudarys prielaidas ekonominės imigracijos ir naujai specialistų rengimo politikai.

Pertvarkome visą migracijos sistemą, kad galėtume į Lietuvą pritraukti „protų“ ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Neseniai patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės, kurios atspindi valstybės ekonominius interesus. Žmonėms, atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, steigiantiems naujas darbo vietas, investuojantiems, bus taikomos palankesnės imigracijos sąlygos, supaprastintos ir palengvintos administracinės procedūros gauti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Šiuo metu Seime svarstomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų projektai. Priėmus šiuos teisės aktus, Lietuvoje atsiras daug palankesnė teisinė aplinka įsikurti investuotojams, verslininkams, aukštos klasės specialistams, mokslininkams.

Pasiektas tarpinstitucinis susitarimas, kaip sklandžiau ir greičiau atlikti imigracijos procedūras. Taikysime lanksčią „durų atvėrimo“ politiką protams, talentingiems žmonėms.

Svarbias pertvarkas numatome ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo srityje. Kitais metais dar labiau išplėsime priėmimą į itin paklausias gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos specialybes. Eurostato duomenimis, pernai Lietuva buvo paskutinė tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal parengiamų informacinių technologijų ir gyvybės mokslų absolventų skaičių bei pagal aukštos kvalifikacijos inžinierių kiekį darbo rinkoje. Nuo kitų metų doktorantai gaus ketvirtadaliu didesnę stipendiją. Ji nebuvo didinama nuo 2007 metų.

Ir pabaigoje noriu įvardyti didžiausią kitų metų iššūkį – Sumaniosios specializacijos programą. Tai mūsų instrumentas, padėsiantis įvykdyti inovacijų ir technologijų perversmą, pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamus mokslinius tyrimus. Sumanioji specializacija – tai mūsų ir Europos Sąjungos projektas, kuriam skirta 600 mln. eurų. Strategijoje „Europa 2030“ Europos Komisija iškėlė idėją sutelkti šalių narių pastangas, kad paskatintų investicijas ir įveiktų krizės metais padidėjusį atsilikimą nuo JAV.

Kiekviena šalis turėjo įvertinti savo mokslo potencialą – esamas ir būsimas stiprias pozicijas tarptautiniame kontekste, išskirti perspektyviausias, didžiausią įdirbį turinčias mokslo sritis ir tai pristatyti Europos Komisijai įvertinti. Lietuvoje dvejus metus trijų partnerių – valdžios, verslo ir mokslo – ekspertai plačiai diskutavo šia tema. Buvo atrinktos 6 prioritetinės kryptys, suskaidytos į 20 smulkesnių sričių. Buvome pirmieji, kurie pateikėme Europos Komisijai savo strategiją ir jai gavome pritarimą. Tai reiškia, kad Lietuvos prioritetai yra svarbūs tiek mums, tiek ir Europos Sąjungai.  Lietuvos Sumaniosios specializacijos programos parengimo procesas laikomas gerosios praktikos pavyzdžiu. Europos Komisija ir šalys narės stebi, kaip ją įgyvendinsime. Šiuo paaiškinimu norėjau atkreipti dėmesį, kad labai nustebino viešojoje erdvėje nuskambėję opozicijos priekaištai ir klausimai – kas kur ir kaip rengė sumaniosios specializacijos strategiją, ir pamąstymai, kokie turėtų būti jos prioritetai.
Sumaniosios programos įgyvendinimas paskatins ir mentalinį lūžį, nes kartu bus kuriamas sumanusis mokslas, skirtas tyrimų rezultatų komercializavimui, ir sumanusis verslas, teiksiantis mokslui idėjas ir prisidėsiantis prie jų įgyvendinimo. Kitais metais paskelbus pirmuosius šaukimus finansuoti sumaniuosius, ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, pamatysime, kaip šiai misijai pasirengė mūsų mokslo ir verslo elitas.

Pradedame rengtis gyventi po 2020 metų, kai sumažės Europos Sąjungos paramos lėšos. Konstruojamas inovatyvių finansinių priemonių skėtis, kad kiekvienas investuotas euras atneštų kuo didesnę grąžą. Iš sukauptų pinigų bus formuojami ateities darbų finansavimo fondai, kurie svariai prisidės prie 2014–2020 metų periodu gautos Europos Sąjungos paramos. Apskaičiuota, kad smulkaus ir vidutinio verslo bei energijos efektyvumo ir ilgalaikės infrastruktūros plėtrai pavyks papildomai gauti daugiau kaip 600 mln. eurų. Jau yra įsteigti du tokie sugrįžtančių pinigų fondai – Energijos efektyvumo ir renovacijos JESSICA II.

Dabar turiu atsakyti į pranešimo klausimą, kur mūsų galimybių ribos. Lietuva ne kartą peržengė šias ribas, apie tai liudija mūsų atgautos nepriklausomybės fenomenas. Viskas priklauso nuo to, kokius tikslus išsikelsime ir kaip jų sieksime.

Kaip jau minėjau, nepaisant išaugusių išorės rizikų, Lietuva demonstruoja tvarų augimą. Ateityje šis augimas bus spartesnis, nes Lietuvos ekonomikai mažės Rusijos įtaka. Mūsų vertinimais, jos poveikis Lietuvos pridėtinei vertei 2016 metais sudarys iki 1,7 procento. Lietuvos ekonomikos lankstumas, verslininkų sumanumas jau padėjo greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir išeiti į naujas rinkas, kurios ateityje atsvers praradimus Rusijoje. Vyriausybė taip pat deda diplomatines pastangas, kad Lietuvos verslui būtų kuo lengviau tai daryti. Praėjusiais metais lietuviškų maisto produktų eksporto žemėlapyje atsirado Honkongas, Uzbekistanas, Čilė, Argentina, Japonija, veriasi JAV ir Kinijos erdvės. Atsigaunanti euro zona taps palankiu veiksniu spartesnei eksporto plėtrai.

Pasaulio ekonomikos, taip pat ir euro zonos šalių augimui įtakos turės Kinijos ekonomikos raida. Gebėjimas spręsti Graikijos, pabėgėlių problemas bus labai svarbus, norint suvaldyti jų poveikį ES šalių augimui.

Ir svarbiausia – kartų kaita. Į verslą ateina išsilavinę veržlūs žmonės, pasitikintys savo jėgomis, mokantys riziką paversti privalumais ir suteikiantys energijos ekonomikos procesams. Mūsų uždavinys –sudaryti jiems sąlygas įgyvendinti savo idėjas Lietuvoje.