Aktualijos

Jūsų Magnificencija rektoriau,

Švietimo ir mokslo ministre,

Garbūs profesoriai,

Akademine bendruomene,

ne pirmą kartą dalyvauju metinėje politologų konferencijoje. Sprendimą atvykti čia dar kartą nulėmė pasirinktos tematikos aktualumas – aukštojo mokslo politika ir kodėl bei iš kur kyla jos prieštaravimai.

Noriu išskirti studijų kokybės, valstybės finansavimo ir aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo problemas.

Svarstant aukštojo mokslo ateities viziją viešojoje erdvėje garsiai skamba nuomonės, kad žengiame į aukštųjų technologijų amžių, todėl specialistų rengimą reikia orientuoti į rinkoje konkurencingus gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos, vadinamuosius STEM ( STYM) mokslus. Šią dominantę ypač palaiko verslas, investuotojai. Susitikimuose, įvairiose konferencijose nuolatos girdžiu verslo atstovų, investuotojų kritiką ir pageidavimą, kad būtų formuojamas didelis valstybės užsakymas šių krypčių studijoms.

Mūsų Vyriausybės programoje suformuota aukštojo mokslo strategija skirtingai nuo laisvosios rinkos principais grindžiamos studijų krepšelių metodikos yra paremta stipriu valstybės užsakymo segmentu. Tačiau porą metų nedarėme radikalių pertvarkų – tik palaipsniui didinome techniškojo studijų bloko finansavimą, kad išvengtume dar vieno akademinės sistemos sukrėtimo ir nereikalingos sumaišties.

Kad įsitikintume, kokiu keliu ir kaip turime eiti, buvo padarytos dvi didelės apimties analizės – aukštąjį mokslą įgijusių specialistų įsidarbinimo tyrimas ir MOSTA inicijuotas bei tarptautinių ekspertų atliktas Lietuvos mokslo potencialo tyrimas pagal keturis tarptautinio ir nacionalinio lygmens atskaitos taškus. Panašų tyrimą 1995 metais buvo atlikę Norvegijos ekspertai.

Analizuojant dvejų (2012–2013) metų absolventų profesinės karjeros pradžią, buvo apdorota daugiau kaip 300 tūkstančių įrašų SODROS duomenų bazėje. Gauti rezultatai parodė, kokie specialistai ypač paklausūs darbo rinkoje, ir kurie – daugiausia socialinių, humanitarinių mokslų atstovai – dirbo kitus darbus, nereikalaujančius tokios aukštos kvalifikacijos. Socialinių mokslų studijų programas turi vos ne kiekviena aukštoji mokykla, bet aukščiausią įvertinimą šioje srityje gavo ne valstybės finansuojamas, o nedidelis privatus universitetas.

Vadinasi, tarp universitetų, kolegijų neatsirado stiprios konkurencijos, kuri turėjo eliminuoti silpniausias studijų programas. Laukti, kol tai įvyks ilgu evoliucijos keliu – valstybei ir visuomenei nuostolinga.

Čia pereiname prie kito svarbaus posūkio aukštajame moksle – aukštųjų mokyklų konsolidacijos. Nesuprantu švietimo ir mokslo ministrės nuogąstavimų, kad nenori įeiti į istoriją, uždarydama universitetus. To paprasčiausiai nereikia. Pasaulinėje akademinėje praktikoje yra daug įvairių pertvarkų, integracijos modelių, liudijančių, kaip aukštasis mokslas reaguoja į globalius iššūkius ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Ministerija yra atsakinga už studijų kokybę ir turi būti tarpininkas, skatinantis reikiamas permainas, šiuo atveju aukštųjų mokyklų tinklo kokybę.

Gerbiamieji,

Laikas pradėti derybas dėl universitetų jungimosi. Eikime tuo keliu, kuriuo eina Skandinavijos, Vakarų Europos šalių universitetai, ryžtingai stambindami savo universitetus, į kuriuos, beje, noriai stoja geriausieji Lietuvos abiturientai.

Seimui yra pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, numatančios svarbią naujovę – sutartis tarp aukštųjų mokyklų ir ministerijos bei greta krepšelių įteisintą valstybės užsakymą parengti rinkai reikalingus specialistus. Sutartys sudarys prielaidas derinti valstybės ir rinkos poreikius, garantuos universitetų ir kolegijų finansinį stabilumą, reiklesnę studijų programų atranką ir kokybę.

Priminsiu „Spinter“ atlikto tyrimo rezultatus. Daugiau kaip pusė apklaustų įmonių nurodė, kad reikiamų specialistų stoka kliudo tolesnei plėtrai. Pernai darbdaviams nepavyko rasti informacinių technologijų specialistų į 500 gerai apmokamų darbo vietų. Jeigu nesiimsime ryžtingų permainų, po trejų ketverių metų Lietuvoje šios specialybės atstovų trūkumas padidės iki 10 tūkstančių ir daugiau.

Pradėdami įgyvendinti „Sumaniosios specializacijos“ programą, kuriai skiriame per 600 mln. eurų, matome per pastaruosius metus atsiradusį didžiulį atotrūkį tarp specialistų poreikio ir to, ką rengia mūsų aukštosios mokyklos. Todėl dabar svarbiausia – sutelkti ir mobilizuoti šiai užduočiai Lietuvos mokslo ir studijų potencialą.

Baigdamas noriu atsakyti į kol kas dar nebylų garbios auditorijos klausimą – ar iškeliant technologijų ir inovacijų ekonominę svarbą, humanitariniai ir socialiniai mokslai neatsidurs valstybės užsakymo paraštėse? To niekada nebus – krepšelių šioms studijų kryptims nemažės. Šie mokslai brėžia visuomenei filosofinį, kultūrinį, istorinį ir moralinį vektorių, kuriant ateities technologijų ir inovacijų ekonomiką, ugdant naujas kartas.

Ačiū už dėmesį.