Aktualijos

algirdas_butkeviciusPrabėgę metai buvo labai reikšmingi mūsų valstybei, jos žmonėms. 2015 metus pradėjome kartu su euru, valiuta, kuri šalies ekonomiką, visą mūsų gyvenimą kilstelėjo į kokybiškai aukštesnį lygmenį, o baigiame galėdami pasidžiaugti nuosekliu, stabiliu ekonomikos augimu.

Perėjimas prie euro iš esmės buvo labai sklandus. Vargu ar surasime dar vieną tokią šalį, kur pasitikėjimas euru dar prieš jį įvedant, „Eurobarometro“ tyrimais, buvo 68 proc., paskui pasiektas ir 72 proc. rodiklis. Čia didelį darbą nuveikė Vyriausybė, taip pat nemaža dalis verslo pademonstravo socialinę atsakomybę ir prisidėjo prie to, kad šalies gyventojai nejustų pernelyg didelių sukrėtimų pereinant prie euro. Esu įsitikinęs, jog po kurio laiko šis Lietuvos žingsnis bus vertinamas kaip istorinis, integruojantis į Europą, Vakarų ir pasaulio ekonomikas.

Perėjus prie euro valstybė, o taip pat ir gyventojai, nebepatiria valiutos konvertavimo kaštų, dešimtimis milijonų sumenko skolinimosi išlaidos. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, verslas ir gyventojai dėl euro poveikio palūkanoms jau šiais metais sutaupė apie 40 mln. eurų, o valstybė už šiemet prisiimtus finansinius įsipareigojimus mokės net 70 mln. eurų mažiau.

Negalima sakyti, visos euro įvedimo pasekmės vertinamos vienareikšmiškai. Taip, yra tvirtinančių, kad kainos padidėjo ir dabar eurais kainuoja panašiai tiek, kiek anksčiau kainavo litais. Nesame akli, pastebime atskirų tokių pavyzdžių, pavyzdžiui, paslaugų sferoje, tačiau viską apibendrinti tikrai būtų ir neteisinga, ir neatsakinga.

Statistikos departamento duomenimis, 100 visuomenės požiūriu pačių aktualiausių jų kasdieniniam gyvenimui prekių ir paslaugų sąrašo pusės prekių kainos padidėjo, o pusės – atvirkščiai, sumažėjo. Tokias kainų svyravimo tendencijas pagrinde lėmė energetinių išteklių kainų mažėjimas ir darbo užmokesčio augimas. Sutikite, visada ūgtelėjusios kainos pastebimos labiau nei sumažėjusios, tačiau atliktais vertinimais euro įtaka kainų pokyčiams tesudarė 0,004 – 0,01 procentinio punkto. Tai maždaug tris kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Prie to prisidėjo ir tinkamai Vyriausybės vykdytas euro įvedimo procesas.

Labai svarbus aspektas – energetinės nepriklausomybės sukūrimas mūsų valstybėje. Tai reiškia, kad Lietuva 2015 m. tapo energetiškai nepriklausoma valstybė. Jeigu kalbėtume apie energetikos sektorių, buvo diversifikuotas ne tik dujų sektorius, bet ir baigtos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija. Tai irgi, manau, yra istorinis įvykis, nes tokių jungčių mes neturėjome integruodamiesi į Europos energetikos tinklus.

Gaila, kad iki metų galo socialinis modelis nebuvo priimtas. Tai labai svarbus faktorius, kuris leis padidinti mūsų šalies konkurencingumą ir pajamas. Tikiuosi, kad blaivus protas nugalės ir Socialinės apsaugos ir darbo komitetas paruoš išvadas iki kovo mėnesio pradžios. Bet vien socialinio modelio parengimas, 44 įstatymų projektai, kuriuos atliko ekspertai, mokslininkai, manau, yra didžiulis padarytas darbas.

2015-siais Lietuvos pramonė išaugo 4,7 procento ir pasiekė 17,2 mlrd. eurų, nepaisant Rusijos embargo poveikio. Apibendrinant galima pasakyti, kad 2015-siais šalies ūkio augimas buvo nuoseklus – trečiąjį metų ketvirtį realus BVP sudarė daugiau nei 9 mln. eurų ir per metus išaugo 1,7 procento. Be to, Rusijos embargo akivaizdoje eksportas į Europos Sąjungos šalis padidėjo 7,1 procento, taip pat atsiveria didelės rinkos kituose pasaulio kontinentuose.

Esame teisingame kelyje, dabar svarbu neprarasti dinamikos, išsaugoti vystymosi veržlumą. To ir norėčiau palinkėti visiems Lietuvos žmonėms – kartu ir sau, ir mano vadovaujamai Vyriausybei: išsaugoti vystymosi potencialą, neprarasti orientyrų, dirbti susitelkus vardan bendro tikslo – šalies gerovės ir klestėjimo!