Apie save

Gimiau 1958 m. lapkričio 19 d. Radviliškio rajono Paežerių kaime. Šeimoje augome trys vaikai. Dvi jaunesnės sesės dabar gyvena Panevėžyje. Vienas senelis buvo eigulys Radviliškio eigulijoje, kitas – ūkininkas. Tėvas buvo mechanikas, jo jau nebeturiu. Mama, jau sulaukusi garbingo amžiaus, dabar gyvena šeimos sodyboje. Labai gaila, bet dėl laiko stokos, mes, šeimynykščiai, nedažnai susitinkame pas mamą. Tačiau telefonu pasišnekame dažnai – ir su mama ir su seserimis.

Keturias pirmas klases lankiau Užuožerių pradinėje mokykloje. Kai šeima persikėlė į gyvenvietę, nuo 5 klasės mokiausi Šeduvos mokykloje. Šeduvos mokykla, jau pažymėjusi savo 90-metį, tapo gimnazija. Visada šiltai prisimenu klasės auklėtoją, chemijos mokytoją Viliūnienę, matematikos mokytoją Puidokienę, lietuvių kalbos mokytoją Vasiliauskienę, geografijos mokytoją Bukauską. Iki šiol draugauju su A.Jokubynu. Mes gimėm vieną dieną po Skorpiono ženklu, kartu augom, mokėmės, sportavom. Kurį laiką mūsų bendravimas buvo nutrūkęs, tačiau dabar savo draugystės nepamirštam.

biografija_00

Labiausiai patiko mokytis matematikos. Esu dalyvavęs ir gerai sekėsi pasirodyti įvairiose matematikų olimpiadose. Buvau tikrai aktyvus moksleivis, laiko rasdavau įvairiems pomėgiams. Lankiau muzikos mokyklą, pučiamųjų orkestre pūčiau baritoną. Sporto mokykloje mokiausi laisvųjų imtynių paslapčių. Mano treneris F. Vladimirovas, kuriam esu labai dėkingas, įskiepijo užsispyrimą, atkaklumą, ištvermę, išmokė daug dirbti siekiant sportinių rezultatų. O jie buvo geri: kandidatas į sporto meistrus, šalies moksleivių, jaunių, jaunimo imtynių čempionas, suaugusiųjų imtynių pirmenybių prizininkas.

1977 m. baigiau mokyklą ir įstojau į Vilniaus inžinerinio statybos institutą (VISI, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Apsisprendimą lėmė potraukis matematikai bei analitiniam darbui. Ir iki šiol nesigailiu. 1984 m. įgijau inžinieriaus ekonomisto specialybę ekonomikos fakultete. Vilniuje tuomet gyvenau pas tolimus giminaičius. Jaunas, dar studentaudamas vedžiau – žmona Janina, mokėsi Vilniaus universitete, prekybos fakultete. Mes kartu jau 30 metų.

Suvokdamas, kad mokslas duoda peno ne tik protui, bet ir sielai, išnaudojau galimybę, siekti tobulėti visose srityse. 1990–1991 m. studijavau Lietuvos vadybos akademijoje ir įgijau technikos vadybininko kvalifikaciją. 1995m. Studijavau Kauno technologijos universitete vadybos magistrantūroje. Baigiamojo darbo tema – Savivaldybės biudžetas, planavimas, vykdymas, kontrolė. Vėliau teko vykti stažuotis į užsienį – 1994 m., Vokietijos vadybos akademijoje Viurcburge; 1998, 1999, 2001 m. – Jungtinėse Amerikos Valstijose (Bostone) ir Danijoje. Stažuotės temos buvo įvairios, tačiau visuomet siekiau praktinių įgytų žinių pritaikymo: Moksleivių krepšeliai, Programinis biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumas, Nekilnojamo turto mokesčių vertės nustatymas, Fizinių asmenų nekilnojamo turto mokesčių nustatymo metodika ir pan. Stažuotės JAV, Vokietijoje ir Danijoje suteikė vertingos profesinės darbo tarptautinėje organizacijoje patirties. Teko paragauti ir lektoriaus amato – skaičiau paskaitas visais laikais aktualiais finansiniais klausimais, valstybės ir savivaldybių biudžeto planavimo, vykdymo bei kontrolės principų, valstybės pinigų valdymo temoms.

biografija_01

2008-ų metų birželį apsigyniau socialinių mokslų srities ekonomikos krypties mokslų daktaro disertaciją. Džiaugiuosi, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete rašyta tema „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“ pasirodė įdomi ne tik man – darbe išplėtota nauja ir originali idėja susidomėjo ir užsienio mokslininkai. Pasaulio ekonomistai labai daug diskutuoja, kaip nustatyti teisingus biudžeto modeliavimo kriterijus, todėl savo moksliniame darbe pasiūliau du originalius modelius, kurie padės pagerinti biudžeto finansinių išteklių skirstymo efektyvumą. Darbo idėjos gali būti pritaikytos praktiškai visose šalyse formuojant nacionalinius biudžetus. Šios žinios neabejotinai padės ir mūsų bendruose darbuose.

Dažnai manęs klausia: kodėl Vilkaviškis? Atsakymas labai paprastas. Esu matęs ir šilto ir šalto, – juk dirbau ne tik ministru. Dar studijuojant VISI, praktiką atlikau Vilkaviškio rajono gamybiniame susivienijime „Žemūktechnika“ statybos darbų vykdytoju, vėliau jame ir įsidarbinau. Dirbti sekėsi, mano pastangos ir sugebėjimai neliko nepastebėti. 1985–1990 m. jau dirbau Vilkaviškio vykdomojo komiteto architektu, valstybinės statybos ir architektūros skyriaus inspektoriumi, o 1990 –blokados – metais dirbau Vilkaviškio vykdomojo komiteto valdytojo pavaduotoju ekonomikai ir finansams. Nuo 1990 metų kelias kadencijas buvau renkamas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariu ir šios savivaldybės valdybos nariu. Todėl galiu sakyti, kad Vilkaviškis tai ne tik mano profesinės karjeros kalvė, bet artimas ir suprantamas savo problemomis miestas, rajonas. Be to, Vilkaviškis yra mano žmonos Janinos tėviškė, mano uošvija. Čia gyvena jos giminės, artimieji.

1995–1997 m. buvau renkamas Vilkaviškio skyriaus socialdemokratų partijos pirmininku. Nuo 1996 metų esu LR Seimo narys – jau ketvirtą kartą iš eilės vienmandatėje Vilkaviškio rinkimų apygardoje esu išrenkamas atstovauti tautai. Džiugina ir tai, kad esu Vilkaviškio rajono garbės pilietis. Toks pasitikėjimas manimi ir drąsina, ir įpareigoja.Tad su Vilkaviškiu jau daugiau nei 30 metų mane sieja įvairiapusiai ryšiai.

Politikoje esu jau bevebiografija_02ik 20 metų. Mano kelias į politiką prasidėjo 1990 metais. Tam tiesioginės įtakos turėjo tuomet įvykę susitikimai Vilkaviškyje su profesoriumi A.Sakalu, kuris 1991 m. buvo išrinktas LSDP pirmininku. Atviri ir nuoširdūs pokalbiai, pasitikėjimas, parodytas didelis dėmesys ir padrąsinimas, paskatino priimti sprendimą. Šiam, Lietuvai nusipelniusiam politikui, LSDP garbės pirmininkui, ir šiandien jaučiu ne tik didelę pagarbą, bet ir dėkingumą. Visuomet labai vertinu jo nuomonę, patarimus. Pasirinkau LSDP dėl labai suprantamų priežasčių. Šios politinės jėgos propaguojamos vertybės yra amžinos, jos labiausiai atitiko ir atitinka mano vidines nuostatas. Nuo 1992 metų tapau Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Praėjus trims metams nuo įsiliejimo į galingos politinės jėgos gretas, buvau išrinktas šios partijos Vilkaviškio skyriaus pirmininku ir atsakingai dirbau savo darbą iki pat 1997 metų. Nuo 1996 m. esu rinkamas į Lietuvos Respublikos Seimą Vilkaviškio rinkimų apygardoje Nr. 68 kaip LSDP narys.

Gerai prisimenu Prezidento A.M.Brazausko skambutį 1999 m. ir pakvietimą atvykti pokalbiui, kurio metu aptarėme profesinius – Lietuvos biudžeto formavimo ir vykdymo problemų – klausimus. 1999–2005 m. buvau išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoju, kuomet teko daug dažniau ir artimiau bendrauti su šiuo šiltu, iškiliu politiku. Tai tikrai gera politikos pamoka.

Didelį pasitikėjimą manimi pademonstravo LSDP nariai 2009 m. partijos suvažiavime išrinkę partijos lyderiu, o tai nauji iššūkiai, nauja atsakomybė. Aš ją suprantu ir priimu, nuoširdžiai dirbau ir dirbsiu tam, kad LSDP būtų viena stipriausių politinių jėgų, įgyvendinant svarbius ir šiuo metu itin reikalingus pokyčius mūsų visuomenėje. Puikiai suprantu ir palaikau partijos atsinaujinimo idėjas. Kaip politikai man imponuoja W.Čerčilis, D.Kenedis, M.Gandi. Nuo 1996 m. esu renkamas į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje. 2001–2004 m. dirbau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, 2005–2006 m. buvau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Europos reikalų komiteto narys, o 2008-aisiais buvau paskirtas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju. 2004–2005 m. dirbau Lietuvos Respublikos finansų ministru, o nuo 2006 m. liepos 19 d. – Susisiekimo ministru. Dabar, po 2012 m. rinkimų, kurios laimėjo LSDP, suformavusi valdančiąją koaliciją, esu 16 Vyriausybės ministru pirmininku.

DSC_0

Darbas Vyriausybėje, LSDP pirmininko pareigos atima daug laiko, energijos. Tai komandiruotės, susitikimai su partijos bičiuliais, rinkėjais, interesantais ir t.t. Mano ramybės uostas – žmona Janina ir dukra Indrė. Norėtųsi joms skirti daugiau laiko, bet yra taip kaip yra. Jų kantrybė, supratingumas bei parama sunkiausiomis akimirkomis – dažnai ir mano sėkmės garantas. Jei išpuola laisvo laiko minutė, skubu namo pas savo moteris, arba sportuoju treniruoklių salėje, važinėju dviračiu. Su žmona Janina mėgstame kopti į kalnus – tai puikiausias būdas atsipalaiduoti, persikrauti, pailsėti.

Radęs laisvą minutę, net važiuodamas komandiruotėje, mėgstu paskaityti – pagrinde profesinę, mokslinę literatūrą lietuvių, rusų ar anglų kalbomis, dažniausiai vadybos, ekonomikos klausimais.